Pirmosios vietinės braškės vilioja pirkėjus: štai ką būtina patikrinti prieš dedant į krepšelį

Į prekybą jau atkeliauja pirmosios vietinės braškės, dažniausiai užaugintos po priedangomis. Pirkėjai jų laukia mėnesius, tačiau sezono pradžioje kainos paprastai būna aukštos, o kokybė nevienoda.

Augintojai ir prekybininkai pastebi, kad vėsesni orai ir krituliai gali pristabdyti nokimą, todėl pasiūla auga lėčiau. Tuo pat metu drėgmė padidina greitesnio gedimo riziką, ypač jei uogos ilgiau stovi šiltai arba sandariai supakuotos.

Vienas aiškiausių signalų, kad braškių pirkti nereikėtų, yra matomas pelėsis. Net ir nedidelė dėmelė ant vienos uogos rodo, kad mikroorganizmai gali būti išplitę ir kitose pakuotės vietose, todėl tokias braškes saugiausia išmesti.

„Nupjauti pelėsio pažeistą vietą ir suvalgyti likusią uogą yra klaida, nes pelėsio struktūros gali būti išplitusios daugiau, nei matome akimis“, – sako chemikė ir maisto saugos temomis viešai kalbanti Sylwia Panek.

Renkantis braškes verta įvertinti ne tik spalvą, bet ir tekstūrą bei kvapą. Pernelyg minkštos, pažliugusios uogos, drėgnos dėžutės dugnas ar rūgštokas fermentacijos kvapas dažnai reiškia, kad braškės laikytos netinkamai ir greitai suges net šaldytuve.

Ne mažiau svarbu ir tai, kaip uogos tvarkomos namuose. Braškes reikėtų perrinkti, pašalinti suminkštėjusias ar pažeistas, o laikyti šaldytuve taip, kad jos nebūtų suspaustos ir nekauptų drėgmės.

Prieš valgant braškes būtina nuplauti, ypač kadangi jos valgomos su odele. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros institucijos rekomenduoja vaisius ir uogas plauti po tekančiu vandeniu, o esant nešvarumams švelniai padėti sau minkšta šepetėle.

Jei pelėsį pastebėjote tik namuose, saugiausias sprendimas yra nebandyti gelbėti pakuotės turinio, o uogas išmesti. Taip sumažinama rizika suvalgyti nematomai išplitusių pelėsių ir išvengti galimų virškinimo sutrikimų.