Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » NASA aptiko švytėjimą iš Visatos gelmių: ši paslaptinga spinduliuotė gali pakeisti viską, ką žinojome
Mokslas

NASA aptiko švytėjimą iš Visatos gelmių: ši paslaptinga spinduliuotė gali pakeisti viską, ką žinojome

Paskelbė Karolis Vaickus
2026-02-22, 10:55
Komentarų: 0
Dalintis
3 min. skaitymo

Astronomai vis dažniau susiduria su reiškiniais, kurie iš esmės keičia mūsų supratimą apie kosmosą. Vienas iš jų, tai paslaptinga gama spindulių švytėjimo juosta, sklindanti iš Paukščių Tako centro. 

Ši nepaprastai galinga spinduliuotė buvo aptikta dar 2008 metais NASA teleskopu „Fermi“, tačiau iki šiol jos kilmė išlieka paslaptis. Ar tai gali būti sprogstančių žvaigždžių palikimas, ar įrodymas, kad tamsioji materija tikrai egzistuoja?

Naujausi kompiuteriniai modeliai rodo, kad tai gali būti ženklas iš nematomos Visatos dalies. Skaičiavimai leidžia manyti, jog švytėjimas gali būti sukeltas tamsiosios materijos dalelių susidūrimų. Jei ši hipotezė pasitvirtins, tai būtų vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių astrofizikos atradimų.

Tyrimai atgaivino diskusijas, kurios mokslininkų bendruomenėje tęsiasi jau daugelį metų. Iki šiol buvo manyta, kad švytėjimą sukelia pulsarai, tai greitai besisukančios mirusių žvaigždžių liekanos. Tačiau nauji duomenys verčia šią teoriją peržiūrėti iš naujo.

Tamsioji medžiaga, tai nematomas Visatos pamatas

Tamsioji materija sudaro didžiąją dalį mūsų Visatos, nors jos tiesiogiai nematome. Ji nei spinduliuoja, nei atspindi šviesos, bet jos gravitacinis poveikis jau seniai pastebimas galaktikų judėjime. Dar praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje šveicarų astronomas Fritzas Zwicky pasiūlė šios medžiagos egzistavimo teoriją, o vėliau Vera Rubin pateikė įrodymų, kad be jos galaktikos tiesiog subyrėtų.

Tamsioji materija elgiasi kaip šešėlis, kuris turi masę, bet neturi formos. Viena populiariausių hipotezių teigia, kad ją sudaro vadinamosios „WIMP“ dalelės, tai yra silpnai sąveikaujančios masyvios dalelės. Kai jos susiduria, turėtų išsiskirti gama spinduliai, būtent tokie, kokius mato teleskopai Paukščių Tako centre.

Modeliai, kurie keičia mūsų supratimą

Johnso Hopkinso universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Josefo Silko, atliko naujas simuliacijas, kurios parodė, kad tamsioji materija galaktikos centre gali turėti ne sferinę, o elipsinę struktūrą. Tai netikėta, nes būtent tokį pailgą švytėjimo formos pasiskirstymą rodo NASA duomenys.

Šis rezultatas sustiprino prielaidą, kad šviesą iš tiesų gali sukelti tamsiosios materijos dalelės. Jei tai pasitvirtins, bus įrodyta, kad tamsioji medžiaga ne tik egzistuoja, bet ir aktyviai dalyvauja fiziniuose procesuose, kuriuos iki šiol laikėme neįmanomais.

Naujas žvilgsnis į Visatos paslaptis

Tuo metu Žemėje fizikai nesiliauja ieškoję įrodymų. Pietų Dakotoje veikiantis eksperimentas „LUX-ZEPLIN“ stebi milijardus dalelių judėjimų skystame ksenone, tikėdamasis aptikti bent vieną tamsiosios materijos pėdsaką. Kol kas rezultatai tušti, bet vilties neprarandama.

Didžiausių lūkesčių siejama su 2027 metais startuosiančiu nauju teleskopu „Cherenkov Telescope Array Observatory“. Šis observatorijų tinklas Čilėje ir Ispanijoje galės užfiksuoti net silpniausius gama spindulių pliūpsnius ir galbūt galutinai atsakyti, ar paslaptingas švytėjimas mūsų galaktikos centre yra tamsiosios materijos atspindys.

Mokslas dar neturi visų atsakymų, tačiau kiekviena nauja observacija priartina mus prie tiesos. Galbūt netrukus paaiškės, kad tai, kas iki šiol atrodė tamsa, iš tiesų yra šviesa, slepianti visatos paslaptį.

Temos:NASA
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Valdas Benkunskas. ELTA / Josvydas Elinskas
Lietuva

Dėl statinių Neries upėje – nauja diskusija: Benkunskas kalba apie galimus taisyklių pokyčius

2026-03-14
Dainininkė Violeta Tarasovienė. LNK-Eltos nuotr
Laisvalaikis

Violeta Tarasovienė sugiedojo Lietuvos himną taip, kad klausytojai buvo šokiruoti: vaizdo įrašas jau plinta internete

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-14
Technologijos

„Hyundai“ investuoja 6,3 mlrd. dolerių: statys dirbtinio intelekto centrą ir robotų gamyklą

Jonas Vainius
2026-03-14
Transportas

Patarimai namams ir automobiliui: sužinokite, kaip tinkamai skalbti mikropluošto šluostes

Lukas Snarskis
2026-03-14
Mokslas

Naujas tyrimas: tyliausiais Saulės ciklo metais jos gelmėse vyksta netikėti pokyčiai

Karolis Vaickus
2026-03-14
Inga Ruginienė. ELTA / Žygimantas Gedvila nuotr.
Lietuva

Ar tai gali sustabdyti kuro kainų augimą: Inga Ruginienė kalba apie svarbų žingsnį, bet ar jis padės?

2026-03-14

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?