Visą gyvenimą trunkantis sąmoningas darbas su kalba ir rašytiniu žodžiu – knygų skaitymas, rašymas, užsienio kalbų mokymasis – gali būti vienas geriausių būdų išlaikyti aštrų protą ir atitolinti ar net sumažinti demencijos riziką, rodo naujas tyrimas.
Tyrimą atliko Rush universiteto medicinos centro (JAV) mokslininkų komanda. Nustatyta, kad dešimtmečius trunkanti tokia veikla gali iki 38 procentų sumažinti Alzheimerio ligos riziką ir iki 36 procentų sumažinti lengvo pažinimo sutrikimo riziką.
Šie rodikliai gauti lyginant dalyvius, surinkusius aukščiausius ir žemiausius vadinamojo „kognityvinio praturtinimo“ balus. Iš viso tyrime dalyvavo 1 939 asmenys, kurių vidutinis amžius tyrimo pradžioje buvo 80 metų. Jų sveikata buvo stebima vidutiniškai beveik aštuonerius metus.
„Mūsų tyrime buvo vertinamas kognityvinis praturtinimas nuo vaikystės iki vėlyvo amžiaus, daugiausia dėmesio skiriant veikloms ir ištekliams, kurie stimuliuoja protą,“ – aiškina neuropsichologė Andrea Zammit.
„Mūsų rezultatai leidžia manyti, kad vėlyvojo amžiaus kognityvinę sveikatą stipriai veikia visą gyvenimą trunkanti intelektinė stimuliacija ir aplinka, kuri skatina mąstyti.“
Dalyvių buvo klausiama apie jų įpročius būnant 12-os, 40-ies metų ir dabartiniame amžiuje. Klausimai apėmė tokias veiklas kaip knygų skaitymas, lankymasis bibliotekose ir muziejuose, užsienio kalbų mokymasis, žodynų ir kitos informacinės medžiagos naudojimas.
Surinkti duomenys parodė, kad intensyviausias visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir kognityvinis praturtinimas vidutiniškai gali penkeriems metams atitolinti Alzheimerio ligos pasireiškimą ir septyneriems metams – lengvą pažinimo sutrikimą.
Mokslininkai taip pat analizavo tų dalyvių, kurie mirė tyrimo metu, smegenų audinius. Paaiškėjo, kad asmenų, turėjusių aukštesnius vaikystės kognityvinio praturtinimo balus, smegenys rodė tam tikrą apsaugą nuo baltymų sankaupų, siejamų su Alzheimerio liga.
Be to, buvo surinkti duomenys apie dalyvių socialinį ir ekonominį statusą (SES), siekiant nustatyti, ar jis galėjo turėti įtakos pažinimo funkcijų blogėjimo tempui – tai anksčiau jau buvo pastebėta kituose tyrimuose. Vis dėlto paaiškėjo, kad kognityvinio praturtinimo nauda veikia gana nepriklausomai nuo socialinio ir ekonominio statuso.
„Mūsų rezultatai rodo, kad kognityvinis praturtinimas nėra vien socialinio ir ekonominio pranašumo atspindys,“ – rašo tyrimo autoriai.
„Nors socialinis ir ekonominis statusas bei išteklių prieinamumas turėjo kuklią savarankišką sąsają su vėlyvojo amžiaus kognicija, kognityvinio praturtinimo rodikliai atspindėjo ir ilgalaikį elgsenos įsitraukimą į intelektinę veiklą viso gyvenimo eigoje, nepriklausomai nuo SES.“
Tiesa, nors tyrime nustatyta labai stipri sąsaja tarp visą gyvenimą trunkančio kognityvinio praturtinimo ir demencijos, tai dar nereiškia, kad įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys. Kitaip tariant, vien tai, kad visą gyvenimą daug skaitote, nereiškia garantuotai mažesnės pažinimo sutrikimų rizikos.
Žinoma, kad neurologinius sutrikimus lemia daugybė rizikos veiksnių: miego režimas, fizinio aktyvumo lygis, mityba, lėtinės ligos ir kt. Be to, šiame tyrime remtasi pačių dalyvių prisiminimais apie jų skaitymo ir rašymo įpročius ankstesniais gyvenimo metais, todėl atminties paklaidos tikimybė išlieka.
Nepaisant šių apribojimų, gauti rezultatai dar labiau sustiprina įrodymus, kad aktyvi protinė veikla – šiuo atveju per kalbą ir rašytinį žodį – yra susijusi su mažesne demencijos tikimybe.
Ši sąsaja logiška ir atitinka ankstesnių tyrimų duomenis: pavyzdžiui, kryžiažodžių sprendimas ar kitokie galvosūkiai taip pat siejami su lėtesniu pažinimo funkcijų blogėjimu. Vis labiau aiškėja, kad mūsų smegenims reikia „treniruotės“ ne mažiau nei kūnui.
Ir nesvarbu, kiek jums metų dabar – niekada nėra nei per anksti, nei per vėlu pradėti keisti gyvenimo būdą ir ugdyti įpročius, galinčius sumažinti demencijos riziką. Kai nedirbate su tekstais ar neskaitote, verta reguliariai vaikščioti, rūpintis sveika mityba, kokybišku miegu ir bendra fizine bei emocine savijauta.
„Mūsų išvados teikia vilčių: jos rodo, kad nuoseklus įsitraukimas į įvairias protinę veiklą skatinančias veiklas viso gyvenimo laikotarpiu gali turėti reikšmingą poveikį pažinimo funkcijoms,“ – pabrėžia Zammit.
„Viešosios investicijos, didinančios prieigą prie pažinimą skatinančios aplinkos – pavyzdžiui, bibliotekos, ankstyvojo ugdymo programos, kurių tikslas – uždegti visą gyvenimą trunkančią meilę mokymuisi, – galėtų prisidėti prie mažesnio demencijos paplitimo.“
