Seimas pavasario sesijoje ketina sugrįžti prie pernai pradėtų svarstyti įstatymo pataisų, leisiančių sumažinti dėl mažareikšmių autoįvykių miestuose susidarančias spūstis.
Parlamentarai ketina apsispręsti dėl rekomendacijos eismo įvykio dalyviams atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir tik po to pildyti įvykio deklaraciją, jeigu sutariama dėl įvykio kaltininko. Kai kaltininkas aiškus, su įvykiu susijusius dokumentus siūloma pildyti netrukdant kitiems eismo dalyviams ir neformuojant spūsčių.
Kaip teigė vienas iš įstatymo pataisų iniciatorių, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, grįžę po Kalėdinių švenčių laikotarpio, žmonės ir vėl pajuto, ką reiškia spūstys didmiesčiuose.
„Įstatymo pakeitimais ketiname pagaliau įteisinti jau dabar plačiai paplitusią praktiką, kai žmonės netrukdydami miestui patraukia automobilius ir pildosi deklaracijas saugioje vietoje. Beje, vyksta diskusijos, ar tai turi būti prievolė ar rekomendacija. Paradoksalu, kad žmonės jau seniai taiko tokią praktiką, bet įstatymuose ji nėra numatyta“, – Eltai sakė T. Tomilinas.
Tomas Tomilinas. ELTA / Andrius Ufartas
Pirminiame Seimo narių grupės pasiūlyme buvo įtvirtinta prievolė kuo greičiau patraukti automobilį, jei įvykio metų nėra nukentėjusių ir yra blokuojamas eismas. Tačiau pernai gruodį vykusiuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) surengtose klausymuose sutarta pritarti Vyriausybės nuomonei ir į įstatymą įrašyti rekomendaciją.
Jeigu Seimas pataisoms pritartų, eismo įvykio atveju, kai nėra sužeistų ar žuvusių žmonių, o vairuotojai sutaria dėl aplinkybių ir nekviečia policijos, susidarius transporto grūsčiai jie galėtų patraukti transporto priemones nuo kelio. Tai padarę, eismo dalyviai privalėtų Kelių eismo taisyklių (KET) nustatyta tvarka užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
TTK surengtų klausymų metu policijos, Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijų, draudikų atstovai pasiūlė numatyti aiškius reikalavimus eismo įvykio nuotraukoms ir vaizdo įrašams.
Jose turi būti aiškiai matoma įvykio vieta, data ir laikas, taip pat visos į autoįvykį patekusios transporto priemonės (markės, modeliai, valstybinio numerio ženklai, padaryti pažeidimai) ir kiti objektai, kuriems padaryta žala, eismo įvykio schema, kelio ženklai ir ženklinimas.
Vilnius. ELTA / Andrius Ufartas
Taip pat siekiant apsaugoti eismo dalyvių interesus, tais atvejais, kai deklaracija neužpildoma arba avarijos aplinkybės kitaip neužfiksuojamos teisės aktuose nustatyta tvarka, pasiūlyta laikyti, kad dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarta. Įteisinus tokį reguliavimą, bet kuris eismo įvykio dalyvis turėtų teisę kreiptis į policiją dėl jo aplinkybių ištyrimo.
Nors sutarta dėl rekomendacijos patraukti automobilį, kai yra aiškus autoįvykio kaltininkas, įstatymo projektu siūloma dar viena naujovė, dėl kurios, anot T. Tomilino, galutinio sutarimo dar nėra.
Iniciatyvos autoriai siūlo tam tikruose, eismo kameromis filmuojamuose ir specialiai pažymėtuose ruožuose, net ir nesutarus dėl vairuotojo kaltės, rekomenduoti patraukti automobilius ir tuomet laukti atvykstant policijos.
„Šiuolaikinės technologijos leidžia greitai ir patogiai užfiksuoti įvykio vietą nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje. Tai padarę vairuotojai su įvykiu susijusius dokumentus galėtų pildyti patraukę automobilius, kad šie netrukdytų eismui. Toks elgesys nebūtų laikomas pasišalinimu iš įvykio vietos“, – teigė demokratas T. Tomilinas.
Politiko teigimu, didžiuosiuose miestuose jau veikia platus eismą fiksuojančių kamerų tinklas, kuris, esant poreikiui ir galimybėms, galėtų būti toliau plečiamas.
„Todėl vairuotojams nesutariant kas atsakingas už eismo įvykį, būtų galima remtis šių kamerų įrašais. Filmuojamuose ruožuose įvykis jau būtų užfiksuotas, tad apie kaltininką policija spręstų remiantis šia medžiaga, o ne apžiūrėdama įvykio vietą. Taip būtų ne tik mažinamos spūstis, bet ir taupomi policijos resursai“, – Eltai sakė T. Tomilinas.
Avarija Naujininkuose sostinėje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kol kas neaišku koks galutinis įstatymo pataisų projektas pasieks Seimą, nes TTK dar iki kovo mėnesio prasidėsiančios sesijos planuoja dar kartą surengti klausymus dėl pasiūlyto reguliavimo.
Šių pataisų rengimą paskatino dažna situacija Vilniaus mieste, kai dėl eismo įvykių, kuriuose nenukentėjo žmonės, vienu metu sustoja eismas keliose svarbiausiose miesto gatvėse.
ELTA primena, kad pernai kovą Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įpareigoti į eismo įvykį patekusius vairuotojus, jeigu sutariama dėl įvykio kaltininko, kuo skubiau atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir tik tuomet pildyti įvykio deklaraciją.
Už tokias demokrato T. Tomilino pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 102 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 9 parlamentarai susilaikė. Projektas atiduotas svarstyti Seimo TTK.
Šiuo metu galiojančiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra įpareigojimo vairuotojams kuo skubiau atlaisvinti kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis ir dėl to susidaro spūstis.
Pagal KET, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, yra sutariama dėl jo aplinkybių, nekviečiama policija, tuomet privaloma eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti įvykio schemą, aprašyti įvykio aplinkybes ir pasirašyti visiems autoįvykio dalyviams.
