Rusijos ir Ukrainos kare vis dažniau lemiamą vaidmenį atlieka bepilotės skraidyklės, todėl abi pusės priverstos sparčiai keisti šarvuotos technikos taktiką ir konstrukciją.
Viena naujausių bei labiausiai krintančių į akį improvizacijų – vadinamieji „šarvuoti ežiai“: savadarbėmis konstrukcijomis apstatyti tankai, skirti atremti dronų-kamikadzių atakas.
Rusijos ginkluotosios pajėgos ėmė diegti naujo tipo improvizuotas modifikacijas savo šarvuotoje technikoje, kurios neoficialiai vadinamos „šarvuotais ežiais“ arba „plieniniais ežiais“. Ukrainos žvalgyba iš oro užfiksavo vieną tokį netradicinės išvaizdos tanką. Nuotraukose matyti T‑72B3, primenantis ne tiek kovinę mašiną, kiek milžinišką šakų krūvą – taip bandyta paslėpti tanką nuo FPV tipo dronų optikos ir termovizorių.
Ekspertų teigimu, tokie sprendimai rodo, kaip sparčiai evoliucionuoja gynybinė taktika, susidūrus su vis didėjančia bepilotės technikos grėsme. Pirmosios panašios modifikacijos pasirodė dar 2025 m. lapkritį, kai rusų pajėgos ėmė tankus T‑72 ir T‑80 dengti tankiomis plieninių strypų ir vielų konstrukcijomis, sudarančiomis savotišką apsauginį narvą.
Pagrindinis šių konstrukcijų tikslas – apsauga nuo dronų-kamikadzių, tapusių viena svarbiausių Ukrainos kariuomenės puolamųjų priemonių. Ankstesnės versijos, vadinamos „vėžliais“ – kai tankai buvo dengiami masyviomis metalinėmis plokštėmis – ilgainiui užleido vietą sudėtingesnėms sistemoms. Dabartiniai „ežiai“ derina fizines kliūtis su elektroninės kovos įranga ir kartais – su minų tralais.
Šie transformuoti tankai ypač dažnai naudojami šturmo operacijoms Pokrovsko regione, kur reljefas palankus maskuotei. Tankios plieno rėmų ir vielų konstrukcijos turi sugerti drono smūgį ir kiek įmanoma sumažinti sprogimo poveikį pačiam tankui. Turimi duomenys rodo, kad tokie „namudiniai“ sprendimai bent iš dalies pasiteisina.
Įdomu tai, kad patys ukrainiečiai pripažino: „ežį“ primenanti konstrukcija leido vienam iš rusų tankų netoli Torecko atlaikyti dešimtis FPV dronų atakų prieš galiausiai jį sunaikinant. Tai rodo, kad fizinės kliūtys aplink bokštelį ir korpusą iš tiesų dalį dronų sprogimo energijos „sugeria“ iki pasiekiant pagrindinį šarvą.
Kartu Rusija vis plačiau diegia radioelektroninės kovos sistemas savo tankų ir šarvuočių grupėse. Tokia įranga skirta trikdyti dronų valdymo signalus ir navigacijos sistemas, priversdama juos prarasti orientaciją ar nukristi nepasiekus tikslo. Taigi dronai ne tik patiria fizinę, bet ir elektroninę „gynybos sieną“.
„Šarvuoti ežiai“ tapo ryškiu hibridinio karo simboliu, kur žema, „garažinė“ technologija derinama su aukštųjų technologijų grėsmėmis. Jų atsiradimas jau dabar keičia abiejų pusių taktiką: Ukraina ieško naujų dronų naudojimo būdų ir kovinių galvučių sprendimų, o Rusija – dar sudėtingesnių apsaugos sistemų.
Ekspertų nuomone, tokios improvizuotos, bet veiksmingos modifikacijos gali turėti įtakos ir ateities konfliktams visame pasaulyje. Dronai jau pakeitė mūšio lauko paradigmą, o kartu priverčia kariuomenes improvizuoti taip, kaip dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojama – nuo plieninių „narvų“ aplink tankus iki plataus masto elektroninės kovos tinklų.
