Avarija, netikėtai apgadintas kitas automobilis ar sužeistas žmogus dažnam vairuotojui tampa stipriu išbandymu. Išsigandus kyla noras pasitraukti iš įvykio vietos, tačiau vėliau dažnas supranta, kad šis žingsnis buvo klaidingas.
Ką daryti, kai jau pabėgta, o sąžinė pradeda graužti? Ar dar galima sumažinti gresiančią atsakomybę? Būtent tokiame keblioje situacijoje atsidūrė viena vilnietė, kuri pasakojo apie savo sūnų – studentą, netyčia atsitrenkusį į kitą automobilį ir, apimtas panikos, pasišalinusį iš įvykio vietos.
Anot motinos, vaikinas labai gailisi ir bijo pasekmių. Ji teiravosi, ar dar įmanoma kaip nors jam padėti ir ar nėra rizikos, jog jam bus priskirta neblaivumo būklė, nes šios aplinkybės vėliau patikrinti jau nebepavyks.
Kada įmanoma sušvelninti atsakomybę?
Advokatų kontoros „Widen“ teisininkas Henrikas Kulnys pabrėžė, kad asmeniui, kuris neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, vis dar gali būti taikomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Svarbiausia yra įrodyti, jog asmuo nuoširdžiai suklydo ir objektyviai nesuprato, kad pažeidžia taisykles. Pavyzdžiui, jei žmogus pats skambina ir praneša apie pasitraukimą, tai gali rodyti, jog jis nesiekia išvengti atsakomybės, slėpti galimo neblaivumo ar bandyti paslėpti automobilio pažeidimus.
Teisininkas akcentavo, kad svarbu apie įvykį pranešti kuo anksčiau, o tai gali būti reikšminga tiek įrodymų prasme, tiek siekiant švelnesnių nuobaudų. Taip pat atsakomybę lengvina situacijos, kai asmuo savo noru atlygina žalą ar kompensuoja nuostolius.
Kokios bausmės gresia pabėgus iš įvykio vietos?
Administracinės atsakomybės griežtumas tiesiogiai priklauso nuo padarytos žalos dydžio. Jei žala neviršija 750 eurų, vairuotojui gresia bauda nuo 600 iki 1 100 eurų. Neturint vairuotojo pažymėjimo – bauda padidėja iki 2 000 eurų.
Tuo tarpu jei žala didesnė nei 750 eurų, sankcijos dar griežtesnės – baudos siekia nuo 1100 iki 2000 eurų, o be teisės vairuoti – net iki 2600 eurų.
Be to, kaip informavo Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė, 2024 metais užfiksuota daugiau kaip 6500 tokių pažeidimų. Dažniausiai iš įvykio vietos pasišalinama stovėjimo aikštelėse, apgadinus kitą automobilį.
Svarbu žinoti, kad jei vairuotojas pabėgo, palikdamas nukentėjusį žmogų pavojingoje būklėje, gali būti pradėta baudžiamoji byla, už kurią gresia dar griežtesnės sankcijos – viešieji darbai, areštas ar net laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Ar įmanoma įrodyti, kad vairuotojas nebuvo neblaivus?
Policijos atstovai pabrėžia, kad girtumas tokiuose atvejuose nėra laikomas savaime suprantamu. Norint asmeniui priskirti neblaivumą, būtina turėti įrodymus – liudininkų parodymus, ekspertų išvadas. Jei byloje tokių duomenų nėra, kaltinimai dėl girtumo negalimi.
Teisininkas H. Kulnys patikslino, jog visos neaiškios bylos aplinkybės aiškinamos asmens naudai. Kita vertus, jei vėliau būtų įrodyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, jam grėstų dar griežtesnės sankcijos – bendra bauda galėtų siekti iki 4 100 eurų, be to, būtų atimta teisė vairuoti ir net konfiskuojama transporto priemonė.
Kaip įmanoma neprarasti teisės vairuoti?
Dauguma į advokatus besikreipiančių asmenų pirmiausia siekia išsaugoti teisę vairuoti. Tai pasiekiama tais atvejais, kai pavyksta įrodyti, kad žmogus nesiekė nuslėpti savo būklės ar pakenkti nukentėjusiesiems.
Pavyzdžiui, jei vairuotojas objektyviai negalėjo suprasti, kad įvyko avarija dėl transporto priemonės dydžio ar kontakto pobūdžio.
Teisininkas pateikė ir realų pavyzdį – vairuotojas, viršijęs greitį, netyčia kliudė pėsčiąjį. Išlipęs atsiprašė, pasiteiravo, ar reikalinga pagalba. Kadangi nukentėjusysis pretenzijų neturėjo, vairuotojas nuvažiavo, tačiau vėliau vis tiek buvo patrauktas atsakomybėn.
Teismas, įvertinęs aplinkybes ir vairuotojo elgesį, skyrė jam tik baudą, o teisės vairuoti neatėmė. Kaip reziumavo H. Kulnys, labai svarbu, ar asmuo gali įrodyti, kad buvo blaivus, turėjo objektyvias priežastis pasitraukti ar net nesuprato, kad padarė avariją.
Visa tai vertinama individualiai, o tinkamai surinkti įrodymai gali gerokai palengvinti padėtį.
