Kalėdinė eglutė laikoma vienu svarbiausių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų simbolių, tačiau būtent ji neretai sugadina vairuotojams šventinę nuotaiką – tai gana sudėtingas ir rizikingas krovinys lengvajam automobiliui.
Patyrę vairuotojai neretai vengia natūralių eglių būtent dėl jų sudėtingo transportavimo. Vis dėlto, žinant kelias paprastas taisykles, eglutės kelionė automobiliu nepaliks nemalonių prisiminimų.
Šventinės eglės transportavimas daugeliu atvejų gali tapti rimtu iššūkiu. Daugelis vairuotojų, ypač tai darantys pirmą kartą, neįvertina galimų rizikų ir žalos tiek automobiliui, tiek pačiam medžiui.
Dažniausiai viskas prasideda nuo kelių, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų, klaidų. Dėl jų nukenčia ne tik eglė, bet ir automobilio kėbulas bei salonas. Toliau – keturios dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti.
Nepasirūpinta eglutės pakavimu
Vykti pirkti eglės visiškai nepasiruošus galima tik tuo atveju, jei turite tvirtą pikapą su metaline krovinių platforma. Visais kitais atvejais patartina pasirūpinti apsauga – tvirta plėvele, brezentu ar bent jau senu pledu. Šią medžiagą reikėtų patiesti toje vietoje, kur gulės eglė.
Tai galioja tiek tuomet, kai eglė gabenama bagažinėje ar salone, tiek ir tuomet, kai ji tvirtinama ant stogo.
Pagrindinės priežastys dvi. Pirma – sakai. Medžio sakai palieka lipnias dėmes, kurias dažnai pavyksta nuvalyti tik stipriais tirpikliais, o kartu su jais neretai nukenčia ir dažų danga ar apmušalai. Antra – dauguma gyvų eglių, parduodamų kaip kalėdinės, turi aštrius spyglius ir kietas šakas, kurios lengvai subraižo plastikinę salono apdailą ir kėbulo laką.
Nepasiimtos pirštinės
Atrodo menkniekis, tačiau jei eglę teks pakuoti patiems, be pirštinių labai greitai atsiras smulkių įdrėskimų nuo spyglių. Dar blogiau tai, kad rankos bus išteptos sakais – vėliau juos lengvai pernešite ant durelių rankenėlių, vairo ir kitų salono dalių.
Net jei pavyks pastebėti problemą dar prieš „paženklinant“ interjerą, pačias rankas išplauti paprastomis priemonėmis bus sunku. Tuo tarpu paprasčiausios darbo ar sodo pirštinės iš ūkio prekių skyriaus šios bėdos apskritai leistų išvengti.
Nesurištos eglės šakos prieš pakraunant
Deja, daugelyje vietų gyvos eglės vis dar parduodamos „grynu“ pavidalu – be specialaus tinklo ar pakavimo plėvelės.
Todėl vairuotojui tenka pačiam surišti šakas – ilga virve, tuo pačiu pledu ar, pavyzdžiui, vilkimo lynu, kuris dažniausiai guli tvarkingo vairuotojo bagažinėje.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šio papildomo vargo galima išvengti, ypač jei eglę ketinate krauti į bagažinę ar saloną kamienu į priekį. Tačiau tikroji klaida paaiškėja iškraunant: kiekviena šaka, tarsi kablio dantys, priešinasi traukimui atgal ir kliūva už visų salono iškyšų.
Visa tai lydima vairuotojo nervų, subraižytų apdailos paviršių bei šimtais spyglių, išsibarsčiusių po visą automobilio vidų. Kad eglė šiltame automobilyje „neišsiskleistų“, šakas būtina surišti.
Netinkamai pritvirtinta eglė
Kartais pasitaiko ypač rizikuojančių vairuotojų, kurie eglę tiesiog užkelia ant stogo ir bando ją važiuodami prilaikyti ranka pro langą. Tokiu atveju eglė gali pasislinkti, subraižyti dažų sluoksnį ar net nukristi ir sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams.
Todėl patikimas tvirtinimas – būtina sąlyga, norint išvengti nemalonumų ir baudų. Pagal Kelių eismo taisykles už krovinio tvirtinimą ir pasekmes, jei jis nukrenta ar išsikiša netinkamai, atsako vairuotojas (Ukrainos KET 22.2–22.4 punktai).
Jei eglė už automobilio gabaritų išsikiša daugiau nei vieną metrą, ją būtina pažymėti raudonai baltu 400 × 400 mm vėliavėliu arba žibintu (KET 30.3 punktas).
Eglės vežimas automobiliu nėra sudėtingas ir įmanomas net visiškai nepatyrusiems vairuotojams. Esminis klausimas – kokių pasekmių tai turės automobiliui ir šeimos biudžetui. Pasirūpinę aprašytomis smulkmenomis, apsaugosite savo automobilį nuo nereikalingų pažeidimų, o šventinės nuotaikos nesugadins nei subraižytas salonas, nei išteptas kėbulas.
