Šaltuoju metų laiku vis dažniau susiduriame su karščiavimu, kuris tampa pirmuoju signalu, jog organizmas kovoja su infekcija. Neretai kyla klausimas, kada temperatūrą būtina mažinti, o kada geriau leisti kūnui kovoti pačiam?
O kaip elgtis, jei karščiuoja vaikas? Internete gausu prieštaringų patarimų – vieni ragina temperatūros nemušti, kiti skubina gerti vaistus iš karto. Specialistės papasakojo, kaip elgtis karščiuojant, ir patarė, kokių klaidų geriau nedaryti.
Karščiavimas – natūrali organizmo reakcija į infekciją. Pasak BENU vaistininkės Dianos Saltanavičienės, jei temperatūra neviršija 38,5 °C ir savijauta yra pakankamai gera, dažniausiai karščiavimo mažinti nereikia. Vis dėlto, jei temperatūra pakyla iki 39°C ar daugiau, vargina stiprus silpnumas, galvos ar raumenų skausmai, karščiavimą rekomenduojama sumažinti.
„Ypač svarbu temperatūrą kontroliuoti kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau kaip tris dienas, viršija 39°C ar atsiranda tokių simptomų kaip dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimas, būtina kreiptis į gydytoją“, – pataria vaistininkė.
Vaikai temperatūrą toleruoja lengviau
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Jūratė Grigė teigia, jog vaikai neretai lengviau toleruoja aukštesnę kūno temperatūrą, o tėvų nerimas dažnai lemia perteklinį vaistų vartojimą, tad svarbu vertinti ne tik temperatūrą, bet ir bendrą vaiko būklę.
„Temperatūrą rekomenduojama mažinti, jei vaikas yra vangus, mieguistas arba labai dirglus, jei karščiuojant pasireiškia stiprus galvos, raumenų skausmas, jei vaikui – mažiau nei 3 mėnesiai. Taip pat – ir tais atvejais, jei anksčiau yra pasireiškę traukuliai, kuriuos sukelia net nedidelis temperatūros pakilimas, jei vaikas serga lėtinėmis širdies, plaučių ar neurologinėmis ligomis“, – sako J. Grigė.
Kada vežti vaiką pas gydytoją?
Pasak šeimos gydytojos, į medikus skubiai reikėtų kreiptis tada, jei vaikas negeria skysčių, nesišlapina, elgiasi neįprastai, yra sunkiai pažadinamas, o kūdikių atveju – jei nuolat stipriai verkia arba verkia silpnai ir monotoniškai, jei dejuoja, atsiranda dusulys, bėrimas, lūpos pamėlynuoja, pasireiškia traukuliai, oda tampa marmurinė, blyški ar pilkšva.
„Kreiptis pagalbos į specialistus reikėtų ir tada, jei pasireiškia nuolatinis vėmimas, stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose ar vėmaluose, jei temperatūra viršija 40 °C ir karštis nekrenta net išgėrus vaistų. Taip pat – tais atvejais, kai karščiuojama daugiau nei tris dienas, jei vaikas neseniai sirgo ar buvo operuotas ir jei nebuvo skiepytas pagal vaikų skiepijimo profilaktinį kalendorių“, – teigia J. Grigė.
Ibuprofenas ar paracetamolis?
Karščiavimui mažinti dažniausiai pasirenkame ibuprofeną arba paracetamolį. Anot D. Saltanavičienės, paracetamolis daugiausia veikia centrinėje nervų sistemoje, todėl gerai mažina temperatūrą ir galvos, raumenų ar dantų skausmą, bet neturi priešuždegiminio poveikio. Jį dažniau renkasi žmonės, kuriems netinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – pavyzdžiui, turintys skrandžio, inkstų ar kraujo krešėjimo problemų. Paracetamolis taip pat pasirenkamas situacijose, kai skausmas nesusijęs su uždegimu.
„Ibuprofenas priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei, todėl be skausmo ir karščiavimo malšinimo jis taip pat slopina uždegimą. Todėl ypač tinka esant uždegiminiams procesams, pavyzdžiui, ausų, gerklės, sinusų skausmui, dantų skausmui, sąnarių ar raumenų uždegimui. Tačiau ibuprofenas gali dirginti skrandį, todėl jautresniems žmonėms saugiau rinktis paracetamolį“, – sako D. Saltanavičienė.
Vaistų dozės vaikams ir suaugusiems
Pasak vaistininkės, tiek ibuprofenas, tiek paracetamolis yra saugūs, jei vartojami tinkamai, tačiau neteisingas ar per ilgas šių vaistų vartojimas gali pakenkti kepenims arba skrandžiui.
„Šių nepageidaujamų reakcijų riziką galima sumažinti laikantis rekomenduojamų dozių ir intervalų, ibuprofeną vartojant po valgio, o paracetamolį – vengiant derinimo su alkoholiu. Taip pat svarbu nenaudoti kelių vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga vienu metu ir atidžiai skaityti sudėtį“, – pataria D. Saltanavičienė.
Vaistininkė pabrėžia, kad paracetamolį paprastai galima vartoti kas 4–6 valandas, tačiau ne daugiau kaip keturis kartus per parą. Svarbu neviršyti didžiausios paros dozės, kuri suaugusiems yra 4000 mg, o vaikams skaičiuojama pagal kūno svorį (apie 10–15 mg/kg). Ibuprofeną rekomenduojama vartoti kas 6–8 valandas, neviršijant 3–4 dozių per parą, o maksimali paros dozė suaugusiems dažniausiai yra iki 2400 mg. Vaikams ji taip pat apskaičiuojama pagal svorį: 5–10 mg/kg.
Natūrali pagalba ir klaidos, kurių geriau nedaryti
Pasak D. Saltanavičienės, jei temperatūra nėra labai aukšta, karščiavimą palengvinti gali ir natūralios priemonės. Svarbiausia – pakankamas skysčių vartojimas, nes vanduo, silpna arbata ar sultinys padeda išvengti dehidratacijos ir palaiko organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą.
„Vėsūs kompresai ant kaktos, sprando ar riešų gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, o liepžiedžių ar ramunėlių arbata gali skatinti prakaitavimą ir padėti pasijusti geriau, nors arbatų poveikis karščiavimui yra švelnus. Dažna klaida – per šiltas apklostymas, kuris trukdo kūnui atiduoti šilumą, arba priešingai – šaltos vonios ir trynimas spiritu. Tai gali sukelti kraujagyslių spazmus. Taip pat klaidinga manyti, kad natūralios priemonės visada gali pakeisti vaistus – esant aukštai temperatūrai ar blogai savijautai, rekomenduojama rinktis mediciniškai pagrįstą gydymą“, – pataria vaistininkė.
