Buvęs „Roskosmoso“ inžinierius anonimiškai pasidalijo savo patirtimi „reddit“ pokalbyje. Pusantrų metų darbas atskleidė didelį skirtumą tarp viešų Rusijos kosmoso pažadų ir realybės viduje. Jo pasakojimas labiau primena įspėjimą nei romantinę istoriją apie žvaigždes.
Jis teigė, kad agentūra kalba apie didelius tikslus, tačiau kasdienybėje vyrauja uždarumas ir inercija. Vietoje veržlumo jis matė instituciją, kuri gyvena praeities pergalių šešėlyje. Tai formuoja nuotaiką, kad svarbiausia yra išlaikyti įvaizdį, o ne judėti pirmyn.
Pasak inžinieriaus, kolegų nuomonės ir jo paties stebėjimai parodė sistemines problemas. Trūksta aiškaus plano, stabilaus finansavimo ir profesionalios vadybos. Dėl to net geri techniniai sprendimai dažnai lieka tik popieriuje.
Muziejinis agentūros veidas
Pirmieji įspūdžiai jam buvo netikėtai seni ir statiški. Koridoriuose dominavo ankstesnių konstruktorių atminimo ženklai, stendai su prototipais ir senomis kapsulėmis. Visa aplinka labiau priminė archyvą nei modernų kosmoso centrą.
Jam leista įžengti į „Sojuz“ erdvėlaivį tapo simboliniu momentu. Patirtis buvo įspūdinga, bet kartu ir liūdna, nes aiškiai parodė, kad šlovinga istorija neužtikrina dabartinės pažangos. Jis jautė, kad praeitis čia gerbiama, bet ji užgožia ateitį.
Politika ir technologijų stagnacija
Inžinieriaus vertinimu, vadovybė daugiausia orientuojasi į politinį prestižą. Pagrindiniu tikslu pristatoma nuosavos orbitinės stoties idėja, kuri labiau skirta parodyti savarankiškumą. Kosmoso tyrimų ambicijos, jo nuomone, tampa antraeilės.
Technologijos pačios savaime nėra blogos, tačiau jos vystomos vangiai. Naujas laivas „Orel“ yra modernesnis už „Sojuz“, bet jo kūrimas tęsiasi beveik du dešimtmečius. Dauguma kitos įrangos liko maždaug to paties laikotarpio, patikima, bet nebepirmaujanti.
Kasdienis darbas ir sprendimas išvykti
Darbo metu jį stebino navigacijos sudėtingumas, nes kosmose nėra pastovių orientyrų. Orientacija remiasi žvaigždėmis, skaičiavimais ir nuolatiniu radiacijos poveikio vertinimu. Šios sritys agentūrai kėlė rimtų praktinių iššūkių.
Tačiau dar labiau slėgė organizacinis chaosas. Biuruose dažnai lankydavosi kariškiai, o vadovai spaudė dalyvauti politiniuose renginiuose ir demonstruoti lojalumą. Jis atsisakė paklusti, bet suprato, kad savarankiškas mąstymas tokioje sistemoje laikomas rizika.
Pamoka jauniesiems inžinieriams
Pasibaigus sutarčiai jis paliko „Roskosmosą“ dėl mažų atlyginimų ir nykstančių perspektyvų. Nors tai buvo pirmas rimtas darbas pagal jo specialybę, jis nusprendė ateitį kurti ne Rusijoje. Jis pasirinko studijas Italijoje, tikėdamasis laisvesnės mokslo aplinkos.
Pabaigoje jis kreipėsi į jaunuosius specialistus su aiškiu patarimu. Nevertėtų idealizuoti „Roskosmoso“ kaip svajonių vietos, nes ten talentas dažnai išeikvojamas rutinoje ir politikoje. Tikras augimas, jo manymu, reikalauja atviros kultūros, drąsių projektų ir nuolatinio judėjimo į priekį.
