Žmonės neretai patiria jausmą, kad dirbdami dviese pagauna tą patį ritmą. Naujas tyrimas parodė, kad toks pojūtis gali turėti realų pagrindą smegenų veikloje. Bendradarbiaujant neuroniniai atsakai iš tiesų ima derėti tarpusavyje.
Žmogus yra sociali būtybė, todėl daug kas gyvenime remiasi komandiniu veikimu. Kalba, judesių sinchronas ar bendras problemų sprendimas kyla iš gebėjimo susiderinti. Mokslininkams svarbu suprasti, kaip šis susiderinimas atsispindi biologiniame lygmenyje.
Iki šiol nebuvo aišku, ar smegenų sinchronija kyla vien dėl tos pačios užduoties. Buvo įtariama, kad panašūs atsakai gali atsirasti ir neturint realaus tarpusavio ryšio. Tyrimas leido tai patikrinti, atskiriant bendrą darbą nuo tikro bendradarbiavimo.
Tyrimo sumanymas
Tyrimui vadovavo kognityvinė neuromokslininkė Denise Moerel iš „Western Sydney“ universiteto Australijoje. Ji sukūrė eksperimentą, kuriame galima atskirti vienodą užduotį nuo komandinio ryšio. Dalyviai buvo suporuoti į 24 komandas, kad sprendimus priimtų kartu.
Kiekviena pora ekrane matė formas su juodai baltais raštais ir skirtingu kontrastu. Jiems reikėjo sutarti, kaip figūras suskirstyti į keturias grupes po keturias. Tam buvo pasirenkamos dvi savybės, pavyzdžiui forma ir rašto tipas.
Eksperimento eiga
Pirmoje dalyje komandos nariai galėjo laisvai kalbėtis ir kurti rūšiavimo taisykles. Pasiekus sutarimą, jie atsisėdo nugara į nugarą ir nebegalėjo šnekėti tarpusavyje. Abu tyliai atliko užduotį, matydami bendrą darbo erdvę ekranuose.
Tuo metu jų smegenų aktyvumas buvo fiksuojamas elektroencefalografijos įranga. Taip tyrėjai galėjo matyti, kaip greitai ir kokiu mastu sutampa neuroniniai atsakai. Kartais dalyviams buvo leidžiama sustoti ir trumpai pasitarti, kad komandinė logika išliktų gyva.
Smegenų sinchronijos rezultatai
Per pirmas 45 iki 180 milisekundžių po figūros pasirodymo visi dalyviai reagavo panašiai. Tai rodė bendrą dėmesį tam pačiam stimulų rinkiniui, nes visi matė tą pačią užduotį. Tačiau maždaug po 200 milisekundžių smegenų veikla pradėjo skirtis.
Aktyvumas išliko suderintas tik tikrose porose, o ne tarp atsitiktinai sugretintų žmonių. Derėjimas stiprėjo laikui bėgant, tarsi komandos nariai vis labiau įsitvirtintų bendrame mąstyme. Net kai skirtingos poros taikė tas pačias taisykles, jų tarpusavio sinchronija buvo daug silpnesnė.
Kodėl tai svarbu?
Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad sinchronija kyla ne vien iš pačios užduoties. Lemiamas yra socialinis ryšys su konkrečiu bendradarbiu, su kuriuo taisyklės buvo sukurtos. Smegenys formuoja bendrą reprezentaciją būtent komandos kontekste.
Tyrėjai pabrėžė, kad socialinė sąveika keičia tai, kaip žmogaus smegenys apdoroja informaciją. Toks metodas ateityje gali padėti geriau suprasti grupinį darbą ir sprendimų priėmimą. Tai atveria kelią tikslesnėms įžvalgoms apie tai, kaip gimsta tikras komandinis susiderinimas.
