Seimo nariai Daiva Ulbinaitė, Giedrė Balčytytė ir Vytautas Kernagis susitiko su „Meta“ platformos atstove Vitnija Saldava, atsakinga už viešąją politiką ir ryšius su vyriausybėmis Baltijos šalyse, Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Susitikime aptartas įstatymo pataisų paketas kovai su dezinformacija, socialinių tinklų atsakomybė ir galimybės užkardyti draudžiamą ir pavojingą turinį soc. tinkluose greičiau.
„Meta“ sureagavo į Seimo narės D. Ulbinaitės Seime registruotą įstatymų pataisų paketą kovai su dezinformacija, kuriame siūloma kriminalizuoti – tai yra numatyti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją, taip pat siekiama įtvirtinti prievolę socialinėms platformoms bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti draudžiamą ir pavojingą turinį bei atsakomybė už valstybės institucijų nurodymų nevykdymą. Jeigu pataisoms būtų pritarta Seime, šalies institucijoms būtų suteikiami įrankiai greičiau reaguoti į informacines atakas tokiose platformose kaip „Meta“.
Lietuvoje yra beveik 2 milijonai socialinių tinklų naudotojų, iš kurių pusė milijono yra netikros paskyros, apie 78 proc. naudoja „Meta“ platformą.
„Gyvename informacinio karo sąlygomis ir mums labai svarbus bendradarbiavimas su „Meta“ ir kitų socialinių tinklų platformomis. Lietuvoje dezinformacija yra įvardinta kaip nusikaltimas ir grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl aptarėme numatomas įstatymų pataisas, tai, ką gali ir turi padaryti platformos bei galimybes apjungti Lietuvos institucijų ir „Meta“ pajėgas kovoje su kremliaus dezinformacija“, – sako Seimo narė D. Ulbinaitė.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dezinformacijos sklaidos intensyvumas yra 20-30 kartų didesnis nei kitose ES šalyse.
Kovos su dezinformacija ekspertai pažymi, jog blokuoti klaidinantį turinį reikia per 15 minučių, o kartais užtrunkame mėnesius. Šiuo metu platformos dažnai apsiriboja tik dezinformacijos pažymėjimu. „Norime, kad dezinformacija būtų trinama arba bent jau nepasiekama Lietuvos vartotojams (angl. geoblocked), kaip tai yra daroma su sovietiniais simboliais. Jeigu platformos nesiims veiksmingų priemonių dezinformacijos šalinimui, joms bus taikomos administracinės sankcijos“, – sako pataisų iniciatorė.
Įstatymu paketu taip pat siekiama kriminalizuoti SIM kortelių naudojimą. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį kriminalinė policija aptiko 200 SIM spiečių ir 120 tūkstančių SIM kortelių, kurios buvo naudojamos organizuotam sukčiavimui ir dezinformacijos skleidimui, sukuriant netikras paskyras „Facebook“.
EBPO rekomendacijose yra numatyta, kad socialinių tinklų kompanijos turėtų turėti vietinius atstovus ir greito reagavimo kanalus kiekvienoje šalyje, o turinio vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą.
„Sunku susitarti, kad būtų pašalintas net toks turinys, kuris sukurtas dirbtinio intelekto pagalba ir kažkodėl atitinka platformos standartus, nors atvirai pažeidžia mūsų nacionalinio saugumo interesus. Jeigu bent rytinio NATO flango šalyse, kur rusijos informacinės atakos intensyviausios „Meta“ turėtų savo vietinius atstovus kova su dezinformacija būtų efektyvesnė“, – įsitikinusi D. Ulbinaitė.
Susitikime aptarti „Meta“ planai ir nuostatos dėl netikrų anketų, „deep fake“ ir kito dirbtinio intelekto generuojamo turinio. „Meta“ atstovė V. Saldava akcentavo, jog platforma atvira glaudesniam bendradarbiavimui, pasirengusi ieškoti visiems naudingų sprendimų ir yra susipažinusi su pateiktu įstatymų pataisų paketu kovai su dezinformacija.
