Astronomai iš žvaigždžių šviesos sužino daug dalykų apie jų gyvenimą ir kilmę. Ji parodo, kokia žvaigždė karšta, ryški, kokias medžiagas turi savyje. Dažniausiai taip galima gana tiksliai pasakyti ir jos amžių bei raidos etapą.
Tačiau kartais randama žvaigždė, kuri neatitinka įprastų taisyklių ar mūsų lūkesčių. Tokį atvejį mokslininkai pamatė sistemoje Gaia BH2 mūsų galaktikoje, netoli Saulės apylinkių. Ten viena raudonoji milžinė sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų.
Pagal savo sudėtį ši žvaigždė atrodė lyg atėjusi iš labai senų laikų. Joje gausu sunkių medžiagų, kurios dažniausiai būdingos pirmosioms žvaigždėms. Todėl iš pradžių manyta, kad jai apie dešimt milijardų metų.
Keistas jaunumas
Vėliau žvaigždę stebėjo „TESS“ palydovas, fiksuojantis menką jos mirgėjimą. Tas mirgėjimas kyla iš vidaus virpesių ir veikia kaip langas į gelmes. Iš šių ženklų paaiškėjo, kad žvaigždė yra tik maždaug penkių milijardų metų.
Tai tarsi du skirtingi pasai vienoje kišenėje, kurie rodo skirtingas datas. Jaunumas nesiderina su seną laikmetį primenančia chemija, kuri turėtų būti senesnė. Toks derinys danguje pasitaiko labai retai ir verčia ieškoti priežasties.
Per greitas sukimasis
Kita mįslė išryškėjo matuojant, kaip greitai raudonoji milžinė sukasi aplink savo ašį. Paaiškėjo, kad ji apsisuka maždaug per 398 dienas, tarsi dar būtų energinga. Tokio dydžio ir amžiaus žvaigždė paprastai turėtų suktis daug lėčiau.
Žvaigždės senstant pamažu praranda judesį, nes vėjai ir laikas jas stabdo. Todėl greitas sukimasis rodo, kad ji buvo kažkaip pastumta ar įsukta iš naujo. Mokslininkai suprato, kad vieniša žvaigždė taip greitai suktis negalėtų.
Kas ją pakeitė?
Tikėtina, kad žvaigždė kadaise susidūrė su kita žvaigžde ir nebuvo viena. Jos galėjo susilieti į vieną kūną, o tai pridėtų masės ir šviežios energijos. Tokiu būdu ji atjaunėtų, bet kartu išlaikytų seną sunkių medžiagų pėdsaką.
Kita galimybė siejama su juodąja skyle, kuri dabar tyliai skrieja šalia. Kai buvusi palydovė virto juodąja skyle, aplink pasklido daug dujų ir dulkių, tarsi kosminė audra. Raudonoji milžinė jų prisirijo ir todėl tapo sunkesnė bei greičiau besisukanti.
Tylūs liudininkai
Gaia BH2 priklauso tyliai juodųjų skylių grupei, kurių beveik nematome tiesiogiai. Ji neskleidžia ryškių spindulių, nes šiuo metu nieko neėda iš kaimynės ir yra tarsi užmigusi. Apie jos buvimą išduoda tik lengvas žvaigždės svyravimas skriejant ratu.
Tokios tylos sistemos galaktikoje gali būti labai gausios, bet sunkiai pastebimos. Jos veikia kaip senų kosminių susidūrimų archyvas, kurį laikas dar neištrynė iki galo. sTodėl kiekvienas naujas atradimas padeda suprasti, kaip žvaigždės keičia viena kitą ir pačios keičiasi.
