Žiemos rytai dažnai prasideda ne sniego romantika, o pavojingais, permatomais ledo lopais, kurie tyko kiekviename žingsnyje. Plikledis kasmet tampa viena dažniausių traumų priežasčių, ir tai nėra tik vyresnių žmonių problema. Net ir jauni, fiziškai stiprūs žmonės dažnai griūva, nes neįvertina, kokia slidi gali būti net įprasta šaligatvio plytelė. Krintant ant ledo gelbsti tik sėkmė, o jos ne visada pakanka.
Sudėtingas ne tik pats ėjimas. Su savimi žmonės nešiojasi telefonus, kompiuterius, pirkinių maišus, todėl griuvimas dar pavojingesnis. Vienas netikslus žingsnis gali baigtis ne tik sumušimu ar lūžiu, bet ir brangiai kainuojančia technikos žala. Nors atrodo, kad plikledį numatyti sunku, iš tikrųjų jam galima pasiruošti iš anksto ir taip smarkiai sumažinti riziką.
Šiame tekste aptariama, kaip žiemą saugiai judėti gatvėmis, ką daryti, kad kritimo tikimybė būtų kuo mažesnė, kaip apsaugoti save ir savo daiktus, ir kokie įpročiai padeda išvengti traumų. Visi patarimai pateikiami taip, kad juos būtų galima pritaikyti kasdien, be papildomų išlaidų ar sudėtingų sprendimų.
Kodėl plikledis toks pavojingas?
Plikledis yra plona, vos matoma ledo plėvelė, kuri dažnai susidaro naktį temperatūrai svyruojant apie nulį. Bėda ta, kad jis beveik nematomas. Net ir atidžiai žiūrėdami žemyn jūs galite nepastebėti, jog stovite ant slidžios vietos. Ši danga suteikia itin mažą trintį, todėl pėdos gali slysti bet kuria kryptimi net ir dedant lėtą, atsargų žingsnį.
Didžiausia problema yra psichologinė. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad plikledis yra akivaizdus, primenantis skaidrų, žvilgantį ledą. Tačiau realybėje jis būna matinis, pilkas ir susilieja su šaligatvio paviršiumi, todėl net patyrę pėsčiai nėra nuo jo apsaugoti. Būtent dėl to kasmet fiksuojama tūkstančiai traumų.
Todėl žiemą svarbu ne tik stebėti paviršių, bet ir keisti judėjimo įpročius, įvertinti aplinką ir psichologiškai pasiruošti, kad bet kuris žingsnis gali tapti rizikingu.
Kaip žengti saugų žingsnį?
Svarbiausia taisyklė žiemą – neskubėti. Dauguma žmonių griūva būtent dėl greito tempo. Žingsnis turi būti trumpesnis, žemiau keliamos kojos ir šiek tiek išskėsti pėdas. Tai primena pingvino judėjimą ir toks būdas tikrai veiksmingas. Plačiau pastatytos kojos padidina stabilumą, o trumpi žingsniai leidžia geriau kontroliuoti svorio centrą.
Stenkitės žingsnį dėti vertikaliai, kad visas pėdos plotas liestų žemę. Kuo mažiau svorio tenka kulnui, tuo mažesnė tikimybė, jog pėda slystelės. Taip pat venkite staigių kūno svorio pokyčių – sukimosi, staigaus sustojimo ar krypties keitimo. Visi šie judesiai ant ledo gali baigtis kritimu.
Priimkite taisyklę: jei abejojate, ženkite lėčiau. Geriau užtrukti minutę ilgiau, nei rizikuoti savaite gipse.
Avalynė, kuri apsaugo nuo kritimo
Tinkama avalynė žiemą yra ypač svarbi. Rinkitės batus su minkštu, tankiu guminiu padu ir aiškiu protektoriumi. Kietos, lygios medžiagos nesuteikia reikiamo sukibimo. Jei jūsų batai turi jau susidėvėjusį padą, plikledžio dieną jie gali tapti praktiškai beverčiai.
Papildomai galite naudoti specialius antbačius su metaliniais dygliukais. Jie lengvai užsideda ir nuimami, o jų efektyvumas plikledžio metu yra itin didelis. Kai kurie žmonės juos vadina „žiauriai negražiais“, tačiau jų paskirtis yra ne estetika, o saugumas.
Jei antbačių neturite, padeda ir paprastesni būdai, pavyzdžiui, lipnios juostos juostelės ant bato pado. Tai laikinas sprendimas, bet jis sukuria papildomą trintį. Tačiau būtina žinoti, kad toks būdas tinka tik trumpam ir nėra patvarus.
Kaip išvengti traumų, jei vis dėlto paslydote?
Net ir būdami itin atsargūs, galite paslysti. Tokiu atveju svarbu teisingai reaguoti. Jei jaučiate, kad kūnas praranda pusiausvyrą, stenkitės neatremti kritimo tiesiomis rankomis. Tai dažniausiai baigiasi riešo lūžiu. Geriau sulenkti rankas per alkūnes ir stengtis „apsivynioti“ kritimą, paskirstant jėgą per didesnį kūno plotą.
Svarbu neužfiksuoti kaklo, kad smūgis nepasiektų galvos. Nors griuvimas vis tiek skausmingas, tokia reakcija dažniausiai padeda išvengti rimtesnių sužalojimų.
Daugelis žmonių instinktyviai gina telefoną ar rankinę, tačiau tai viena didžiausių klaidų. Telefonas gali būti sukeistas, tačiau jūsų sveikata – ne. Jei daiktas iškris, jį galėsite pakelti, o jūs patys kritimo neatšauksite.
Kaip apsaugoti telefoną ir kitus daiktus?
Telefonas kišenėje – tai dar vienas pavojus. Jei jis laikomas galinėje kišenėje, griuvimo metu galite susižeisti klubą ar stuburą. Geriausia žiemą telefoną laikyti vidinėje striukės kišenėje, kur jis mažiau trukdo ir yra apsaugotas nuo smūgių.
Rankines, pirkinių maišus ar kuprines rekomenduojama laikyti taip, kad rankos būtų laisvos. Jei neturite pasirinkimo, kuprinė yra geriausias variantas, nes leidžia išlaikyti kūno balansą. Rankose nešiami sunkūs daiktai keičia svorio centrą, todėl slidžioje vietoje gali lemti kritimą.
Įprasta praktika – turėti telefonui dėklą su amortizacija. Tai nesumažins kritimo tikimybės, bet apsaugos nuo ekrano dužimo, kuris žiemą ypač dažnas.
Įpročiai, kurie saugo nuo nelaimių
Plikledžio dienomis stenkitės rinktis apšviestą, valytą kelią. Jei galite, apeikite vietas, kuriose susidaro vandens balos ar ant šaligatvių nubėga vanduo iš stogų. Tokiose vietose ledas būna pats slidžiausias. Jei turite galimybę, rinkitės taką, kuriame yra išbarstyta smėlio ar druskos.
Venkite ėjimo telefonu naršant ar bendraujant. Dėmesio atitraukimas žiemą gali kainuoti labai brangiai. Kiekvienas žingsnis turi būti sąmoningas.
Dar vienas svarbus įprotis – prieš išeinant į lauką pajudinti kūną. Keli pritūpimai, rankų mostai ar lengvas tempimas padeda suaktyvinti raumenis ir pagerinti reakciją.
