Padėtis darosi kritinė: pavojingas virusas jau išplito dešimtyse regionų
Lietuvoje fiksuojamas ryškus afrikinio kiaulių maro plitimo šuolis, kuris kelia vis daugiau nerimo tiek specialistams, tiek ūkininkams. Ši liga jau ne vienerius metus išlieka viena didžiausių grėsmių gyvulininkystės sektoriui, o naujausi duomenys rodo, kad situacija vėl prastėja.
Viruso plitimas ypač siejamas su laukine fauna – šernų populiacija. Būtent ji tampa pagrindiniu ligos rezervuaru, iš kurio infekcija gali persikelti ir į ūkius. Dėl to rizika išlieka nuolat aukšta.
Nors daliai visuomenės ši tema gali atrodyti tolima, jos pasekmės labai realios. Kiekvienas naujas židinys reiškia nuostolius, papildomas saugumo priemones ir dar didesnį spaudimą ūkininkams.
Sparčiai augantis atvejų skaičius
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje patvirtinti net 939 afrikinio kiaulių maro atvejai šernų populiacijoje. Tai rodo reikšmingą ligos aktyvumo padidėjimą.
Didžioji dalis atvejų – 885 – nustatyta rastose šernų gaišenose. Dar 54 atvejai patvirtinti sumedžiotiems gyvūnams, kas rodo, kad virusas plačiai paplitęs gamtoje.
Labiausiai paveikti regionai
Didžiausias židinių skaičius fiksuotas Panevėžio rajone – čia nustatyta net 616 atvejų. Tai itin aukštas rodiklis, rodantis intensyvią viruso cirkuliaciją.
Padidintos rizikos teritorijomis laikomi ir Radviliškio, Pakruojo, Biržų bei Pasvalio rajonai. Šiose savivaldybėse situacija išlieka įtempta, o virusas, panašu, įsitvirtinęs ilgesniam laikui.
Platus geografinis paplitimas
AKM šiemet nustatytas net 22 savivaldybėse. Tarp jų – Anykščiai, Ignalina, Kaunas, Kėdainiai, Kretinga, Lazdijai, Mažeikiai, Rokiškis, Skuodas, Šalčininkai, Šiauliai, Švenčionys, Ukmergė, Utena, Varėna, Vilnius ir Zarasai.
Toks platus paplitimas rodo, kad virusas nėra lokalizuotas vienoje vietoje. Jis cirkuliuoja didelėje šalies teritorijoje, todėl kontrolė tampa sudėtingesnė.
Situacija regione
Lietuva šiame kontekste nėra vienintelė susidurianti su problema. Latvijoje šiemet užfiksuoti 302 atvejai, Estijoje – 69, o Lenkijoje net 1904.
Tai rodo, kad liga aktyviai plinta visame regione. Dėl to būtinas ne tik nacionalinis, bet ir tarptautinis bendradarbiavimas siekiant ją suvaldyti.
Rizika ūkiams išlieka
Specialistai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai virusas patenka į kiaulių ūkius. Dažniausiai tai nutinka nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų.
VMVT atstovas Paulius Bušauskas akcentuoja, kad šiuo metu matomos tendencijos primena laikotarpį, kai liga buvo pasiekusi piką. Tai reiškia, kad būtina maksimaliai laikytis visų saugumo priemonių.
Ankstesni protrūkiai
Praėjusiais metais AKM protrūkiai buvo fiksuoti Kelmės, Joniškio ir Radviliškio rajonuose. Tai buvo mažesni židiniai smulkiuose ūkiuose.
Vis dėlto išsiskyrė atvejis Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, kur liga nustatyta beveik 19 tūkst. kiaulių. Dar vienas didesnis protrūkis registruotas Radviliškio rajone, kur užsikrėtė 381 kiaulė.
Kas toliau?
Situacija reikalauja nuolatinio budrumo. Nors virusas labiausiai paplitęs tarp laukinių gyvūnų, jo poveikis gali greitai persikelti į ūkius.
Todėl tiek institucijoms, tiek ūkininkams tenka didelė atsakomybė. Tik nuoseklus prevencinių priemonių laikymasis gali padėti sumažinti šios ligos plitimą ir jos daromą žalą.
