Afrikinio liūto riaumojimas yra vienas atpažįstamiausių gamtos garsų. Daugelis žmonių jį įsivaizduoja kaip vieną aiškų, galingą šūksnį. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad liūtai iš tiesų riaumoja dviem skirtingais būdais.
Mokslininkė pastebėjo, kad šalia įprasto, pilno ir stipraus riaumojimo yra ir kitas, tarpinis garsas. Jis skamba lygiau, nėra toks įvairus ir dažniausiai girdimas po pagrindinio riaumojimo. Šis atskyrimas gali būti svarbus saugant liūtus.
Laukinėje Afrikoje liko maždaug nuo dvidešimt dviejų iki dvidešimt penkių tūkstančių liūtų, ir tai yra perpus mažiau nei prieš dvidešimt penkerius metus. Jų mažėjimą lemia nykstančios gyvenamos vietos, mažėjantis grobis ir konfliktai su žmonėmis. Dėl to liūtai laikomi pažeidžiama rūšimi, kuriai gresia išnykimas.
Kaip liūtai riaumoja?
Tiek patinai, tiek patelės riaumoja ištisomis serijomis, kurias galima vadinti riaumojimo seansais. Seansas prasideda tyliais aimanavimais, tada pereina į riaumojimų dalį, o pabaigoje išgirstami trumpi urzgimai. Visas seansas dažniausiai trunka apie pusę minutės ar kiek ilgiau.
Riaumojimas liūtams yra labai svarbus. Jis padeda genties nariams suprasti, kur yra kiti, ir palaikyti ryšį per atstumą. Be to, tai tarsi įspėjimas svetimiems liūtams, kad teritorija jau turi šeimininkus.
Stipriausias ir ryškiausias seanso garsas yra pilnas riaumojimas. Jis toks savitas, kad kiekvienas liūtas turi tarsi savo balsą, panašiai kaip žmogus. Dėl to patyrę tyrėjai kartais gali atpažinti liūtą vien iš jo riaumojimo.
Dirbtinis intelektas ir skaičiavimas
Vis dėlto atskirti pilną riaumojimą nuo kitų garsų seanse nėra lengva. Net ir gerai klausantis, žmogus gali suklysti, nes garsai seanso metu keičiasi. Tai atlikti tik ausimis reiškia pasikliauti nuojauta, o ji ne visada tiksli.
Todėl tyrėjai pasitelkė dirbtinį intelektą. Jie įrašė daugybę seansų ir mokė sistemą atpažinti tris garsų rūšis, pilną riaumojimą, tarpinį riaumojimą ir urzgimus. Sistema rėmėsi paprastais dalykais, kiek laiko trunka garsas ir kokio aukščio jis būna.
Rezultatai buvo labai geri. Kompiuteris teisingai atskyrė garsus beveik visais atvejais, o atpažindamas atskirus liūtus netgi buvo tikslesnis nei žmonės. Tai reiškia, kad ateityje liūtus bus galima skaičiuoti patikimiau, vien klausantis jų balsų.
Kodėl tai svarbu?
Tikslesnis liūtų skaičiavimas padeda suprasti, kur jų daugėja, o kur sparčiai mažėja. Tokia informacija leidžia greičiau nuspręsti, kur reikia daugiau apsaugos ir stebėjimo. Kuo geriau žinome tikrą padėtį, tuo daugiau šansų išsaugoti šią rūšį.
Tyrėjai dar nežino, ką tiksliai reiškia tarpinis riaumojimas liūtų kalboje. Gali būti, kad jis perduoda kitokią žinią nei pilnas riaumojimas, bet tai dar teks išsiaiškinti. Kol kas svarbiausia yra tai, kad liūtų balsai pasirodė sudėtingesni, nei manyta, o nauji įrankiai padeda tai suprasti.
