Bankomatai tuštėja akyse: gyventojai susiduria su netikėtomis kliūtimis atsiimant pinigus

Daliai gyventojų pradėjus atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos, kai kur išryškėjo ir laikini grynųjų išėmimo nesklandumai. Vienur bankomatuose pritrūksta pinigų, kitur klientai susiduria su pavieniais techniniais trikdžiais. Apie tokią situaciją pastarosiomis dienomis pranešta ir Marijampolėje.

Kaip skelbiama socialiniuose tinkluose, viena gyventoja bandė išsigryninti pinigus keliuose „Swedbank“ bankomatuose. Pirmiausia ji nuvyko prie bankomato Šaulių gatvėje, tačiau ten, jos teigimu, buvo likę tik keliolika 10 eurų banknotų, todėl visos norimos sumos pasiimti nepavyko.

Vėliau moteris mėgino naudotis kitu bankomatu Vilkaviškio gatvėje, tačiau ten susidūrė su kita problema: aparatas, anot jos, nenuskaitė kortelės. Likusią sumą jai pavyko išsigryninti tik trečiame bankomate Jono Dailidės gatvėje.

Ką rodo platesnis kontekstas?

Papildomo konteksto šiai situacijai suteikia pensijų kaupimo sistemos pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos galioja pereinamasis laikotarpis, per kurį gyventojai gali pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos be papildomų sąlygų.

Tokiu atveju asmens įmokos kartu su investiciniu rezultatu pervedamos į jo banko sąskaitą, o valstybės biudžeto ir „Sodros“ lėšų dalis grąžinama į „Sodrą“ ir paverčiama papildomais apskaitos vienetais būsimai pensijai. Natūralu, kad daliai žmonių tokie pokyčiai reiškia ir aktyvesnį disponavimą savo pinigais, įskaitant grynųjų išėmimą.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad grynieji šalyje vis dar išlieka svarbūs, o bankomatai tebėra pagrindinis jų prieinamumo kanalas. Centrinis bankas taip pat pažymi, kad alternatyvūs grynųjų išėmimo būdai šiuo metu dar nėra lygiaverčiai bankomatams.

Tinklas platus, bet to ne visada pakanka

Pagal 2024 metų Lietuvos banko apžvalgą, šalyje veikė 1 142 bankomatai. Iki 10 kilometrų atstumu bankomatą galėjo pasiekti 92 proc. gyventojų, o iki 20 kilometrų atstumu – 99 proc.

Formaliai tai rodo gerą prieinamumą. Tačiau praktikoje vien geografinio pasiekiamumo nepakanka, jei konkretus bankomatas laikinai ištuštėja arba sutrinka jo veikimas.

„Swedbank“ nurodė, kad bankomatai prižiūrimi nuolat, o sumažėjus grynųjų likučiui jie papildomi nedelsiant. Banko atstovas taip pat teigė, kad dėl nepavykusių grynųjų operacijų Marijampolėje oficialaus kreipimosi nebuvo gauta, o gedimas sistemoje nebuvo užfiksuotas.

Tai rodo, kad pavieniai klientų nesklandumai ne visada iš karto atsispindi banko vidinėse sistemose. Dėl to pačių gyventojų pranešimai bankams išlieka svarbūs. Papildomą foną suteikia ir paties banko anksčiau skelbta informacija apie augantį grynųjų poreikį.

„Swedbank“ yra nurodęs, kad 2025 metais išgrynintų pinigų suma jo bankomatuose Lietuvoje buvo apie 7 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, o vidutinė vienos operacijos suma siekė apie 250 eurų. Bankas taip pat priminė, kad klientai gali naudotis ne tik „Swedbank“ bankomatais, bet ir „BANKOMATAS.LT“ tinklu tomis pačiomis sąlygomis.

Tuo pat metu „Swedbank“ 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad kalbama ne apie silpnėjančią finansų įstaigą. Bankas skelbė uždirbęs 91 mln. eurų grynojo pelno, tai yra 13 proc. daugiau nei prieš metus. Pajamos sudarė 176 mln. eurų, o indėlių apimtis pasiekė 18,4 mlrd. eurų.

Todėl pavieniai tušti ar stringantys bankomatai savaime dar nereiškia platesnės sistemos krizės. Vis dėlto jie aiškiai parodo, kad gyventojams grynieji tebėra svarbūs, o pažadai dėl prieinamumo turi veikti ne tik statistikoje, bet ir kasdienėje situacijoje prie konkretaus bankomato. Ypač dabar, kai dalis žmonių, pasikeitus pensijų kaupimo tvarkai, nusprendžia savo lėšas valdyti patys.