Po 50-ies pastebite, kad sunkiau susikaupti, dažniau pamirštate, ką norėjote pasakyti ar padaryti? Neskubėkite visko suversti amžiui. Su amžiumi pasitaiko užmaršumo ar dėmesio sutrikimų, tačiau tai nebūtinai neišvengiama. Gyvenimo būdas, mityba, stresas – dažni veiksniai, lemiantys kognityvinius pokyčius.
Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Gabrielės Kripaitytės-Afanasjevienės, mūsų atmintis ir dėmesys – kaip raumenys: jiems būtina kasdienė mankšta, poilsis ir tinkama mityba.
„Su amžiumi smegenys, kaip ir raumenys, silpsta, tačiau tai nėra neišvengiama. Tinkama priežiūra – miegas, mityba, streso valdymas ir protiniai iššūkiai – gali ženkliai pagerinti kognityvines funkcijas ir net sustabdyti jų silpnėjimą“, – sako vaistininkė.
Kas iš tikrųjų lemia dėmesio sutrikimus?
Dėmesio suprastėjimas – tai būklė, kai žmogui tampa sunku susikoncentruoti, efektyviai apdoroti informaciją bei atlikti užduotis. Ši problema gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė.
„Dėmesio suprastėjimą lemia ne tik amžius, bet ir psichologinės, emocinės, fizinės, neurologinės, medicininės bei gyvenimo būdo priežastys. Dažniausiai pasitaikantys veiksniai – stresas, nerimas, depresija, miego trūkumas, išsiderinęs dienos režimas, netinkama mityba, žalingi įpročiai, mažas socialinis aktyvumas, monotoniška rutina ar net nepalankios darbo sąlygos“, – aiškina vaistininkė.
Pirmiausia – keisti įpročius
Prieš ieškant pagalbos vaistinėje ar pas gydytoją, vaistininkė pataria įvertinti savo gyvenimo būdą – pagerinti miego kokybę, eiti miegoti tuo pačiu metu, skirti laiko poilsiui, atsipalaidavimui, fiziniam aktyvumui.
„Mažinkite stresą – tam puikiai tinka meditacija, gilus kvėpavimas, joga. Subalansuota mityba, grynas oras, žalingų įpročių atsisakymas – tai baziniai dalykai. Net ir darbo vieta turėtų būti tvarkinga, rami. Darbus atlikite mažais žingsniais, su pertraukomis – taip išvengsite per didelio protinio krūvio. Jei aplinka žalinga – nebijokite jos keisti. Be reikalo vartoti maisto papildus neverta – viskas turėtų būti pagrįsta realiu poreikiu“, – aiškina G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Smegenims – reguliari mankšta
Pasak vaistininkės, kaip nyksta raumenys, taip su amžiumi silpsta ir smegenys. Bet jas galima treniruoti.
„Kognityvinis rezervas – tai smegenų „atsarginė talpa“, padedanti kompensuoti senėjimo, streso ar ligų poveikį. Jis formuojasi visą gyvenimą. Šį rezervą stiprina mokymasis, sudėtingos užduotys, bendravimas, kultūrinė veikla, fizinis aktyvumas, rankdarbiai, net buities darbai, reikalaujantys smulkiosios motorikos“, – aiškina G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Rekomenduojama kasdien skaityti knygas, mokytis užsienio kalbos ar groti instrumentu, spręsti kryžiažodžius, dėlioti dėliones, skaičiuoti mintinai, žiūrėti filmus, eiti į teatrą, gaminti naujus patiekalus, keisti kasdienę rutiną, imtis naujų fizinių veiklų.
„Daugelis atsakingai rūpinasi savo širdies ir kraujagyslių būkle, bet savo smegenų treniruotei dėmesio skiria gerokai mažiau. Tuo tarpu protinis aktyvumas – vienas iš sveiko senėjimo pamatų“, – primena vaistininkė.
Papildai, kurie gali padėti
Gyvenimo būdas – svarbiausia, tačiau kartais reikalinga papildoma pagalba. Protinei veiklai stiprinti tinka ginkmedžio preparatai, omega-3 riebalų rūgštys, B grupės vitaminai (ypač B1, B6, B12), taip pat vitaminai D, E, cinkas, magnis.
„Ginkmedis – ypač populiarus dėl savo poveikio smegenų kraujotakai ir atminčiai. Jis padeda ląstelėms apsisaugoti nuo oksidacinio streso, gerina koncentraciją ir smegenų veiklą, ypač esant senėjimo ar neurodegeneraciniams pokyčiams. Omega-3 riebalų rūgštys pagerina neuronų veiklą, palaiko tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę atmintį, mažina uždegiminius procesus“, – sako G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Anot jos, svarbu stebėti vitamino B12 kiekį – jo trūkumas dažnai siejamas su atminties ir dėmesio sutrikimais. Tačiau jei B12 lygis normalus, papildomas vartojimas efekto neturės.
Kada jau metas kreiptis į gydytoją?
Jei atminties ar dėmesio pokyčiai tampa kasdienybe, o pokyčiai gyvenimo būde nepadeda – metas pasitarti su specialistu.
„Ypač jei kartu atsiranda stiprus nuovargis, apatija, nerimas, dirglumas, abejingumas. Šeimos gydytojas įvertins bendrą sveikatos būklę, gali paskirti kraujo tyrimus, patikrinti skydliaukės veiklą, atmesti anemiją, uždegiminius procesus ar vaistų poveikį ir, jei reikės, išrašys siuntimą neurologui“, – pataria vaistininkė.
Dėmesio stoka ar sunkumai gali būti susiję ir su iki tol nediagnozuotu ADHD – dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu.
„ADHD nėra tinginystė ar charakterio bruožas – tai neurologinis sutrikimas, dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, bet galintis tęstis visą gyvenimą. Vaikystėje dažniau dominuoja hiperaktyvumas, o suaugus – dėmesio ir atminties suprastėjimas, emocinis jautrumas, nuovargis, sunkumai valdant laiką ar nuotaikas“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Tinkamai nustatyta diagnozė ir gydymo planas gali pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbiausia – neignoruoti simptomų vien dėl to, kad „taip būna su amžiumi“.
