Kai vasarą Čilės observatorijoje buvo pastebėtas keistas šviesos taškas, astronomai nujautė, kad susidūrė su išskirtiniu reiškiniu. Intuicija pasitvirtino, nes objektas neatitiko tipinių mūsų sistemos kometų požymių. Paaiškėjo, kad į Saulės sistemą atkeliavo kosminis keleivis iš tolimos žvaigždžių erdvės.
Šis objektas buvo pavadintas „3I ATLAS“ ir tapo trečiu patvirtintu kūnu iš už Saulės sistemos ribų. NASA paviešino įspūdingą nuotraukų rinkinį, kurį užfiksavo net dvylika skirtingų kosminių instrumentų. Tai bene plačiausia kada nors koordinuota stebėjimo kampanija.
Publikavimas vėlavo dėl institucinių trikdžių, tačiau dabar tyrėjai gali pristatyti visą medžiagą. Šie duomenys suteikia retą galimybę iš arti įvertinti tarpžvaigždinę kometą. Iki šiol mokslas buvo tyręs vos du tokius objektus.
Kas daro „3I ATLAS“ tokia išskirtine?
Prieš šią kometą tyrėjai buvo susidūrę tik su kūnu „Oumuamua“ ir kometa „2I Borisov“. Dabartinis atradimas leidžia geriau suprasti, kaip atrodo objektai, keliaujantys tarp skirtingų planetinių sistemų. Nuotraukose matyti ryškus branduolys su dujų ir dulkių aureole bei silpnu uodegos ruožu.
NASA pasitelkė ištisą savo misijų flotilę. Svarbiausi kadrai užfiksuoti prie Marso, nes rudenį kometa priartėjo iki trisdešimties milijonų kilometrų nuo planetos. Aparatas „Mars Reconnaissance Orbiter“ pateikė artimiausius vaizdus, o misija „MAVEN“ registravo objektą ultravioletiniame diapazone.
Net marsaeigis „Perseverance“, užsiėmęs kraterio „Jezero“ tyrimais, trumpai nukreipė žvilgsnį į dangų ir užfiksavo silpną kometos pėdsaką. Tai rodo, kokia neeilinė šio objekto svarba visai kosminės tyrimų bendruomenei.
Stebėta iš įvairių misijų ir didžiulių atstumų
Saulės stebėjimo misijos taip pat prisidėjo. Aparatas „STEREO A“ tris savaites sekė kometos judėjimą ir užfiksavo jos įspūdingą greitį. Šiuo metu jis pasiekia daugiau kaip du šimtus tūkstančių kilometrų per valandą.
Misija „SOHO“ stebėjo kometą tada, kai ji judėjo už Saulės disko. Tokiu metu Žemės observatorijos yra aklos, todėl kosminiai instrumentai tampa būtini. Į projektą įsitraukė net tolimos kelionės vykdančios sondos.
Zondo „Psyche“ instrumentai registravo kometą iš penkiasdešimt trijų milijonų kilometrų, o aparatas „Lucy“ padarė nuotraukas iš net trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių milijonų kilometrų. Tai leidžia tiksliau nubrėžti kometos orbitą.
Kometos kelias ir paneigtos spekuliacijos
Kometa priartėjo prie Saulės spalio pabaigoje ir dabar tolsta į išorinius sistemos regionus. Gruodžio devynioliktąją ji praskries per du šimtus septyniasdešimt tris milijonus kilometrų nuo Žemės. Tai yra visiškai saugus atstumas ir nesukelia jokios grėsmės.
Tyrėjai tęs stebėjimus, kai kometa judės link Jupiterio orbitos, o tai įvyks dvidešimt šeštųjų metų pavasarį. Tai suteiks papildomų duomenų apie jos cheminę sudėtį ir galimą kilmę. Europos kosmoso agentūra taip pat pateikė savo nuotraukas atliktas „ExoMars“ įranga.
Kaip ir dažnai būna su neįprastais kūnais, atsirado spekuliacijų apie „ateivių technologiją“. NASA aiškiai tai paneigė, pabrėždama, kad stebimas reiškinys visiškai atitinka žinomą kometų elgesį. Šių objektų tyrimai suteikia retą galimybę pažvelgti į medžiagą iš kitų planetinių sistemų.
