Moldovos valdžia paskelbė, kad šalies sostinėje Kišiniove veikiantis Rusijos kultūros centras bus uždarytas. Šis sprendimas priimtas vertinant centrą kaip Kremliaus hibridinės įtakos priemonę, o pati iniciatyva yra dar vienas žingsnis, kuriuo proeuropietiška vyriausybė atsiriboja nuo Rusijos.
Moldova, kaip ir daugelis kitų regiono valstybių, nuo 1991 metų stengiasi įtvirtinti nepriklausomybę nuo Maskvos įtakos. Ypač po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą šalis sustiprino saugumo politiką ir pradėjo aktyviai mažinti Kremliaus kultūrinį ir informacinį buvimą savo teritorijoje.
Neseniai vykę parlamento rinkimai, kuriuose laimėjo Vakarus palaikanti Veiksmų ir solidarumo partija (PAS), dar kartą parodė visuomenės kryptį link Europos integracijos.
Tuo tarpu daugelis analitikų teigia, kad Rusija bandė kištis į rinkimų procesus, siekdama susilpninti proeuropietiškas jėgas. Atsižvelgiant į šias rizikas, sprendimas uždaryti vadinamąją „Rusų namų“ atstovybę Moldovoje tapo logiška tolesne priemone.
Sustabdo 1998 metų susitarimą
Kaip pranešė Moldovos valdžia, šią savaitę buvo priimtas sprendimas nutraukti 1998 metais su Rusija pasirašytą kultūrinio bendradarbiavimo susitarimą. Dokumentas galios iki 2026 metų liepos, tačiau, tikėtina, nebus pratęstas. Vienas pagrindinių susitarimo punktų – tokios įstaigos kaip „Rusų namai“ Kišiniove įsteigimas ir veiklos užtikrinimas.
Tai yra oficialus Rusijos federalinės agentūros „Rossotrudničestvo“ padalinys. Agentūra deklaruoja, kad jos tikslas – skleisti rusų kalbą, kultūrą, švietimą, mokslą ir palaikyti ryšius su Rusijos tautiečiais užsienyje.
Ministras: tai ne kultūros, o įtakos centras
Tačiau Moldovos kultūros ministras Christian Jardin viešai pareiškė, kad „Rusų namai“ seniai nebeatitinka savo deklaruotos kultūrinės paskirties.
„Tai ne kultūros centras, o įstaiga, po kurios priedanga buvo vykdomi veiksmai, kuriais buvo kėsinamasi į Moldovos suverenumą“, – sakė ministras trečiadienį vykusio vyriausybės posėdžio metu.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijoje nėra jokio Moldovos kultūros centro, nors dvišalis susitarimas teoriškai turėjo užtikrinti abipusį bendradarbiavimą. Tai esą dar vienas ženklas, kad tikroji „bendradarbiavimo“ esmė buvo vienašališka Kremliaus įtaka.
Maskva piktinasi, Moldova renkasi saugumą
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tokį Moldovos sprendimą pavadino dar viena priešiškumo Maskvai apraiška ir apkaltino Moldovos valdžią bandymais nutraukti visus ryšius su Rusija.
Visgi Kišiniovas laikosi griežtos pozicijos – šaliai, besiribojančiai su karo draskoma Ukraina, būtina eliminuoti bet kokias galimas hibridines grėsmes. Tai ne pirmas Moldovos žingsnis mažinant Rusijos įtaką.
Šalis jau anksčiau paskelbė atsisakanti rusiškų dujų tiekimo, taip pat uždraudė kai kurių Rusijos žiniasklaidos kanalų retransliaciją savo teritorijoje. Nemažai Moldovos gyventojų pasisako už visapusišką orientaciją į Europos Sąjungą ir NATO.
Moldova ne vienintelė: regionas valosi nuo Kremliaus įtakos
Po plataus masto karo Ukrainoje ne viena šalis pradėjo revizuoti savo santykius su Rusija. Rumunija, kuri ribojasi su Moldova, jau anksčiau uždarė „Rusų namus“ savo teritorijoje. Azerbaidžanas taip pat ėmėsi analogiškų veiksmų.
Šios priemonės aiškiai parodo bendrą regiono tendenciją – Rytų Europos šalys atsisako Kremliaus kultūrinės ir informacinės įtakos kanalų, vertindamos juos kaip potencialias grėsmes nacionaliniam saugumui.
Moldova šiame kontekste – tik dar vienas pavyzdys, kaip demokratija ir suverenumas įgyja vis tvirtesnes formas, atsisakant priklausomybės nuo autoritarinių režimų.
