Nuo pat visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios Rusija sistemingai militarizuoja savo švietimo sistemą – net ir mažiausi šalies gyventojai pradeda mokytis karybos pagrindų.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu daugiau nei 100 vaikų darželių Rusijoje įtraukė į ugdymo programas pratybas, kuriose mažyliai mokomi rikiuotės, artimos kovos bei elgesio su ginklais.
Pasak nepriklausomo Rusijos žiniasklaidos portalo „Verstka“, tai daroma žaidimo forma, tačiau turinys – aiškiai karinio pobūdžio. Vaikai susitinka ir su kariais, dalyvavusiais nelegaliame invazijos kare Ukrainoje, o šios pamokos pristatomos kaip patriotinio auklėjimo ir karjeros planavimo priemonės.
Karinė vaikystė: nuo maršo iki ginklo
Britų Gynybos žvalgybos ataskaitoje nurodoma, kad vaikams nuo ankstyvo amžiaus diegiamas ne tik patriotizmo, bet ir kovinės gynybos suvokimas. Klasėse vykdomos rikiuotės, fizinio pasirengimo pratybos, supažindinama su ginklais, o kai kur net praktikuojama jų laikymo technika.
Visa tai pateikiama kaip žaidybinė veikla, tačiau analitikai perspėja, kad toks ugdymas ne tik naikina vaikystės sampratą, bet ir tampa pavojingos ideologijos pamatu.
„Vaikų indoktrinacija karo temomis Rusijoje ilgainiui įtvirtins agresyvią, ekspansionistinę nacionalistinę mąstyseną“, – perspėja britų Gynybos ministerija.
Militarizuota švietimo politika
Šis darželių karybinės edukacijos augimas – dalis plačios Rusijos švietimo sistemos militarizavimo. Nuo mokyklų, kuriose įdiegiamos kadetų klasės, iki universitetų, kur studentai dalyvauja privalomose karinėse pratybose – šalis sistemingai ruošia jaunimą galimiems konfliktams.
Rusija taip pat atidaro specialias mokyklas, kur karo veteranai ruošia paauglius dronų pilotavimui bei kitoms karo veikloms. Tuo pat metu Kremlius intensyviai verbuoja karius užsienyje ir ruošiasi dislokuoti naujus rezervistus, siekdamas užpildyti augančius nuostolius Ukrainos fronte.
Vaikai iš okupuotų teritorijų – karo plano dalis
Dar didesnį nerimą kelia faktas, kad į šią strategiją įtraukiami ir vaikai iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. 2025 metų rugsėjį Jeilio visuomenės sveikatos mokykla paskelbė tyrimą, kuriame identifikuota keletas vietų, kur vaikai iš Ukrainos yra vežami į priverstinę perauklėjimo programą. Ten jie mokomi dronų gamybos, karinės tvarkos, ir patiria ideologinį spaudimą.
Kyjivas teigia, kad daugiau nei 19 500 vaikų buvo neteisėtai deportuoti ar prievarta perkelti į Rusiją ir Baltarusiją – tai grubus Ženevos konvencijų pažeidimas. Ukrainos valdžios vertinimu, tokie veiksmai atitinka Jungtinių Tautų apibrėžtą genocido sampratą.
Tarptautinis atsakas: Putino ir Lvovos-Belovos orderiai
2023 metais Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai, kaltindamas juos karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų teritorijų.
Abu kaltinimus neigia, tačiau tyrimai tęsiasi, o tarptautinės organizacijos toliau spaudžia Maskvą nutraukti neteisėtą vaikų išnaudojimą karo tikslais.
Patriotai nuo lopšio – ilgametės pasekmės
Ekspertai įspėja, kad Rusijos siekis paversti mažamečius vaikus būsimo konflikto dalyviais kelia rimtą grėsmę tarptautiniam saugumui. Tokia politika ne tik skatina militaristinę mąstyseną, bet ir augina naują kartą, kurios normos formuojamos karo, o ne taikos dvasia.
Tai ne pirmas atvejis, kai autokratiniai režimai savo propagandą nukreipia į vaikus – nuo Šiaurės Korėjos iki nacistinės Vokietijos. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tokios tendencijos kelia rimtų klausimų dėl vaikų teisių, psichologinės gerovės ir pačios žmonijos vertybių.
Kuo ilgiau tokia sistema veiks Rusijoje, tuo sudėtingesnės bus ateities pastangos integruoti šiuos vaikus į taikią ir demokratinę visuomenę.
