Lietuvos pasienyje fiksuotas didžiausias neteisėtų bandymų kirsti sieną skaičius nuo 2022 metų rudens. Per pastarąsias 24 valandas iš Baltarusijos pusės į šalies teritoriją patekti mėgino net 63 asmenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, tai didžiausias paros skaičius nuo 2022 metų spalio 25 dienos, kai buvo apgręžti 81 migrantas.
Lietuva, Lenkija ir Latvija nuo 2021 metų susiduria su sistemingu bandymu neteisėtai pereiti rytines sienas su Baltarusija. Šios valstybės sako, kad tokie veiksmai nėra atsitiktiniai – tai organizuotas spaudimo mechanizmas, dažnai vadinamas hibridine ataka, kurios organizavimu kaltinamas Minskas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis pažymėjo, kad tokio masto įvykių nebuvo ilgą laiką. Pastaruoju metu užfiksuotos grupės buvo ne pavienės, o didelės, veikiančios koordinuotai. Toks elgesys leidžia įtarti, jog tai ne spontaniški bandymai, o apgalvota taktika.
Pagrindinis smūgis ties Lazdijais
Didžiausias incidentas per pastarąją parą įvyko netoli Lazdijų, kur kelių kilometrų ruože buvo pastebėti iš karto keli migrantų srautai. Pirmoji grupė, sudaryta iš 32 vyrų, pasirodė popietę. Vos po dviejų minučių – dar 27 žmonės. Netrukus buvo sulaikyti dar trys asmenys, o kiek vėliau – dar vienas.
Pasieniečiai įtaria, kad tai buvo gerai suplanuotas bandymas išsklaidyti pareigūnų dėmesį ir perprasti reagavimo galimybes. Tokia taktika leidžia įvertinti, kur gali būti silpniausios vietos, kad vėliau būtų galima surengti platesnio masto įsibrovimą.
Giedriaus Mišučio teigimu, pagrindinis tokių koordinuotų atakų tikslas – užimti pareigūnus ir ieškoti momentų, kai galima įsibrauti didesnėms grupėms. Visgi šį kartą bandymas baigėsi nesėkmingai – visi punktai buvo apsaugoti, migrantai apgręžti, o didesnių pažeidimų išvengta.
Įtariamas Baltarusijos vaidmuo
Sulaikyti migrantai su savimi turėjo metalo žirkles, savadarbius kopėčių fragmentus bei kastuvus. Pasieniečių vertinimu, tokia įranga neatsiranda atsitiktinai. Be to, visa operacija vyko draudžiamoje pasienio zonoje, kurioje judėjimas yra griežtai ribojamas.
Anot Mišučio, 60 žmonių negalėjo taip laisvai judėti be Baltarusijos institucijų žinios ar net dalyvavimo. Įtarimai dėl Minsko įsitraukimo keliami ne pirmą kartą. Tai jau tapo įprasta retorika tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse.
Baltarusija ne kartą neigė bet kokį dalyvavimą ar migrantų telkimo organizavimą, tačiau faktai rodo kitaip. Koordinuoti veiksmai, įranga, techniniai bandymai įveikti fizines kliūtis – visa tai liudija apie ne spontanišką, o gerai apgalvotą scenarijų.
Migracijos spaudimas juntamas ir pas kaimynus
Ne tik Lietuva patyrė spaudimą per pastarąją parą. Latvijos pareigūnai pranešė apie 23 migrantų apgręžimą, o Lenkija – apie 51 atvejį. Toks sinchroniškumas rodo, kad veiksmai buvo iš anksto suderinti. Tai ne pavieniai bandymai, o platesnio masto operacijos, turinčios kelti įtampą visame regione.
Lenkija jau anksčiau nusprendė imtis papildomų priemonių – liepos 7 dieną įvesti laikini vidaus sienų patikrinimai su Lietuva buvo pratęsti iki 2026 metų balandžio 4 dienos. Tokio sprendimo priežastis – augantis nelegalių migrantų skaičius bei kontrabandos grėsmės.
Šie veiksmai rodo, kad migracijos krizė nėra užmiršta. Ji tik trumpam buvo atslūgusi, bet dabar grįžta su nauja jėga. Spaudimas prie rytinių ES sienų nesilpsta, o situacija išlieka įtempta.
Situacija gali tik blogėti
Pasak saugumo ekspertų, ši situacija gali reikšti naują migracijos bangą. Artėjant žiemai, tokie bandymai dažniausiai sulėtėja, bet jei veiksmai organizuojami su valstybinių institucijų pagalba, sezoniniai svyravimai tampa mažiau reikšmingi.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad neteisėti migrantai dažnai yra išnaudojami kaip įrankiai didesnėje geopolitinėje kovoje. Jie tampa spaudimo priemone, naudojama destabilizuoti padėtį, išbandyti sienos apsaugos pajėgumus ir skleisti chaosą.
Dėl to Lietuva, Latvija ir Lenkija vis dažniau ragina stiprinti Europos Sąjungos paramą rytinių sienų apsaugai. Jų teigimu, tai nėra tik šių trijų šalių problema – tai visos ES iššūkis, į kurį būtina reaguoti vieningai.
Ateitis priklausys nuo bendrų sprendimų
Kol kas Lietuva pademonstravo efektyvų reagavimą ir sulaikė visus mėginusius kirsti sieną. Tačiau tai nėra priežastis atsipalaiduoti. Tokie išpuoliai gali kartotis ir įgauti dar pavojingesnes formas. Ilgainiui būtina ne tik stiprinti fizinę sienų apsaugą, bet ir ieškoti politinių sprendimų, kaip stabdyti tokio tipo provokacijas.
Bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis, žvalgybinės informacijos mainai bei Europos institucijų įsitraukimas gali padėti užtikrinti saugumą. Kol situacija dar kontroliuojama, būtina imtis iniciatyvos.
Jei niekas nesikeis, tokie incidentai gali virsti nuolatiniu galvos skausmu ir reikalauti vis daugiau resursų. Todėl šis rekordinis skaičius neteisėtų bandymų turi būti vertinamas ne tik kaip pavienis įvykis, bet ir kaip aiškus ženklas, kad grėsmė vėl aktuali.
