Nealkoholinis alus sparčiai skinasi kelią tarp sveikiau gyvenančių žmonių. Vis daugiau jų renkasi šį gėrimą kaip geriausią kompromisą tarp malonumo ir atsakomybės. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo tarsi tobula išeitis.
Skonis beveik toks pats, socialinis ritualas išlaikytas, o rizikų lyg ir mažiau. Bet ar tikrai viskas taip gražu, kaip rodoma reklamose? Pramonė siūlo vis įvairesnių variantų, nuo klasikinių pilsnerių iki egzotiškai maišytų gėrimų su vaisiais, viskas be alkoholio arba su minimalia jo dalimi.
Lietuvos parduotuvėse vis dažniau galima išgirsti sakant: „Imsiu bealkoholinio – sveikiau.“ Ir būtent šis žodis sveikiau tapo raktu, kuris verčia žmones nebesigilinti giliau. Deja, tai gali būti klaida.
Naujas tarptautinis tyrimas meta šešėlį šiai populiarėjančiai alternatyvai. Mokslininkai iš Vokietijos ir JAV nusprendė įvertinti, kaip nealkoholinis alus veikia organizmą, ir rezultatai nustebino net juos pačius.
Kas iš tiesų slypi nealkoholinio alaus butelyje?
Tyrime dalyvavo 44 sveiki jauni žmonės, kurie keturias savaites kasdien išgerdavo po du 330 ml nealkoholinio alaus butelius arba gerdavo tik vandenį. Buvo stebimi jų kraujo rodikliai, siekiant išsiaiškinti, ar šis įprotis turi įtakos medžiagų apykaitai.
Paaiškėjo, kad vos du buteliai per dieną gali ženkliai padidinti cukraus kiekį kraujyje. Organizmas reaguodavo didindamas insulino kiekį, o tai signalas, kad pradeda vystytis atsparumas insulinui, vienas iš svarbiausių 2 tipo diabeto rizikos veiksnių.
Dar daugiau, kai kurios alaus rūšys ne tik veikė cukraus balansą, bet ir didino trigliceridų bei MTL („blogojo“) cholesterolio lygį. Šie pokyčiai tiesiogiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios kasmet nusineša tūkstančius gyvybių visame pasaulyje.
Ne visi nealkoholiniai alūs vienodi
Tyrėjai taip pat išskyrė, kurios rūšys darė blogiausią poveikį. Kvietinis nealkoholinis alus ir tie, kuriuose yra vaisių sulčių ar saldžių priedų – kenksmingiausi. Jie turėjo daugiausia cukraus ir dažniausiai stipriausiai išbalansavo kraujo rodiklius.
Kiek geresnį rezultatą demonstravo klasikinis pilsnerio tipo nealkoholinis alus, ypač tas, kurio alkoholio kiekis siekė iki 0,5 proc. Visgi ir jis turėjo neigiamą poveikį, nors šiek tiek mažesnį. Tai reiškia, kad sveikesnis pasirinkimas vis dar išlieka rizikingas.
Kalorijų klausimas taip pat ne paskutinėje vietoje. Nealkoholinis alus dažnai turi daugiau kalorijų nei daugelis kitų gėrimų, o jų vartojimas reguliariai gali prisidėti prie antsvorio ar net nutukimo išsivystymo.
Ar verta apsigauti dėl „be alkoholio“ žymos?
Nors daug kas renkasi šiuos gėrimus tikėdamiesi sveikesnio gyvenimo būdo, verta prisiminti – be alkoholio nereiškia be rizikos. Cukrus, kalorijos, paslėpti ingredientai – visa tai gali daryti įtaką mūsų sveikatai, net jei pačio alkoholio nėra nė lašo.
Todėl nealkoholinis alus tai ne stebuklingas sprendimas. Tai kompromisas, kuris kartais gali būti apgaulingas. Prieš įtraukdami jį į kasdienį racioną, pasvarstykite, ką siekiate pasiekti ir ar tikrai tai – geriausias kelias.
Jei tikslas yra sveikesnė mityba, verta žiūrėti plačiau ir kritiškai, skaitant ne tik tai, kas parašyta didžiosiomis raidėmis ant butelio, bet ir tai, kas slypi etiketės apačioje. Nes kai kalba pasisuka apie sveikatą, reklaminiai šūkiai dažnai sako tik pusę tiesos.
