Rusijos karinės oro pajėgos nuo metų pradžios susiduria su virtine rimtų klaidų, kurios kelia grėsmę pačių gyventojų saugumui. Nuo 2025 metų sausio iki spalio užfiksuota net 127 atvejai, kai Rusijos bombonešiai netyčia numetė sprogmenis ant savo teritorijos ar okupuotų Ukrainos regionų. Šie incidentai parodė, kokia trapi tapo Kremliaus karinė mašina.
Nepriklausoma stebėjimo grupė „Astra“ pranešė, kad daugelis šių bombų krito ant gyvenamųjų vietų ir sukėlė žalą civilių turtui. Daugiausia nukentėjo pasienio regionai, ypač Belgorodo sritis, kur nuo karo pradžios nuolat registruojami panašūs įvykiai. Per dešimt mėnesių tokių atvejų skaičius viršijo šimtą, o tai kelia rimtą nerimą tiek vietos valdžiai, tiek kariškiams.
Situacija išryškina vis prastėjančią Rusijos aviacijos techninę būklę ir didėjančias klaidas, kurias šalies vadovybė stengiasi nuslėpti nuo visuomenės. Nepaisant oficialaus tylėjimo, faktai kalba patys už save, Rusijos kariuomenė vis dažniau bombarduoja pati save.
Bombos krenta ant Rusijos miestų
Per pastaruosius mėnesius keli incidentai tapo itin pavojingi. Spalio 19 dieną kaime Krasnaja Poliana, Belgorodo srityje, nukrito neįsprogusi bomba „FAB-500“. Šį kartą pavyko išvengti aukų, tačiau anksčiau tokios bombos buvo sprogusios netoli gyvenamųjų namų, sužeisdamos civilius.
Liepą „Astra“ užfiksavo dar penkis naujus atvejus, tarp jų „FAB-250“ sprogmenį Bogdanovkoje ir „FAB-500“ šalia daugiabučio Bershakovoje. Ekspertai skaičiuoja, kad nuo karo pradžios tokių klaidingų atakų buvo mažiausiai penki šimtai.
Tai reiškia, jog vidutiniškai kas kelias dienas Rusijos bombos krenta ne ant fronto linijos, o ant pačios šalies teritorijos. Tokie įvykiai ne tik sukelia paniką tarp gyventojų, bet ir atskleidžia gilėjančias technines problemas.
Klaidos fiksuojamos ir okupuotose Ukrainos teritorijose, tai Debalcėvėje, Jasynuvatoje bei Zaporožės srityje. Kai kur bombos nesprogo, tačiau pavojus išliko. Ypač pavojingas incidentas įvyko netoli Engelso karinio oro uosto, kur laikomi branduoliniai bombonešiai.
Techniniai trūkumai ir klaidų priežastys
Karinės nesėkmės siejamos su senų sovietinių bombų modernizavimu. Sprogmenys „FAB“ aprūpinti naujais valdymo moduliais „UMPK“, tačiau šie dažnai veikia netiksliai ir iškraipo skrydžio trajektoriją. Dėl to bombos nukrenta toli nuo tikslo, kartais net ant pačių Rusijos miestų.
Rusijos aviacija veikia iš didelio atstumo, kad išvengtų Ukrainos oro gynybos sistemų, todėl tikslumo reikalavimai itin aukšti. Vis dėlto prastas technikos būklės vertinimas ir nepakankamas testavimas lemia vis dažnesnes nelaimes.
Skaičiuojama, kad kas mėnesį Rusijos lėktuvai numeta nuo keturių iki penkių tūkstančių bombų, todėl net ir maža klaidų dalis reiškia dešimtis pavojingų incidentų. Ekspertai pabrėžia, kad karinis skubėjimas ir senų ginklų pritaikymas naujam karui kelia pavojų tiek kariams, tiek civiliams.
Slėpimas, dezinformacija ir pasekmės
Maskva vengia pripažinti savo klaidas ir dažnai bando apkaltinti Ukrainą. Oficialiuose pranešimuose apie šiuos įvykius beveik neužsimenama, o informacija slepiama nuo visuomenės. Nepaisant to, nepriklausomi tyrėjai vis dažniau paviešina įrodymus, kad Rusijos oro smūgiai kelia grėsmę pačiai šaliai.
Šios klaidos ne tik menkina Rusijos kariuomenės reputaciją, bet ir silpnina jos moralę. Tuo pat metu kyla klausimų dėl civilių apsaugos ir žmogaus teisių pažeidimų. „Astra“ ragina didinti skaidrumą ir tirti šiuos incidentus tarptautiniu mastu.
Rusijos bombos, krintančios ant savo miestų, tapo simboliu to, kaip greitai karo mašina gali prarasti kontrolę. Tai priminimas, kad karas visuomet atsisuka prieš tuos, kurie jį pradėjo.
