Daugelis esame girdėję patarimų, kaip apsisaugoti nuo įžūlių sukčių ir piktavalių internete, tačiau, nepaisant visų prevencinių priemonių, kibernetinių nusikaltėlių aukų skaičius nemažėja – kone kasdien viešojoje erdvėje pasirodo pranešimų apie nutekintus asmens duomenis, išviliotus pinigus ar perimtas paskyras.
Pasak ekspertų, susidūrus su duomenų nutekėjimu būtina kuo skubiau atnaujinti visus svarbiausius slaptažodžius ir įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą (ang. Two-factor authentification, 2FA), kad būtų užkirstas kelias tolesniam paskyrų perėmimui.
„Pakeiskite visus interneto slaptažodžius, susietus su nutekintu el. pašto adresu. Pradėkite nuo svarbiausių paskyrų – „Google“, „Apple ID“, „Facebook“, interneto parduotuvių, „Netflix“. Jokiu būdu nekeiskite slaptažodžių tik vienas kitu – kiekvienai paskyrai sukurkite naują. Kur tik įmanoma, įjunkite dviejų žingsnių autentifikavimą.
Tokiu atveju, net jei nusikaltėliai sužinotų jūsų slaptažodį, jie negalės prisijungti prie paskyros, nes jiems reikės papildomo kodo, kuris bus atsiųstas SMS žinute į jūsų telefoną. Be to, jūs būsite įspėti, kad kažkas bando įsilaužti“, – pataria Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas.
Jei bandydami pakeisti slaptažodį pastebėjote, kad nebegalite prisijungti, nes paskyra jau užvaldyta, kuo skubiau praneškite apie tai paslaugos teikėjui ir atlikite paskyros atkūrimo veiksmus. „Gmail“ paskyrą galima atkurti per „Google“ paskyros atkūrimą, „Facebook“ – adresu www.facebook.com/hacked, kitais atvejais dažnai galima tiesiog paskambinti.
Būkite atsargūs: jei gavote laišką neva iš paslaugos teikėjo, su įspėjimu apie tariamai užgrobtą paskyrą ir siūlymu paspausti nuorodą, kad galėtumėte ją atkurti – tai taip pat gali būti sukčių bandymas jus apgauti.
Patarė, kaip atpažinti sukčių laišką
Jei siuntėjo el. pašto adresas ar telefono numeris atrodo įtartinas – pavyzdžiui, nežinomas šalies kodas ar atsitiktinių raidžių kratinys – tai pirmas įspėjamasis signalas.
„Tai tikrai turėtų sukelti įtarimų, kad esate sukčių taikinys. Deja, nusikaltėliai irgi tobulėja, todėl vis dažniau tiek telefono numeris, tiek el. pašto adresas atrodo gana įtikinamai. Reikia atkreipti dėmesį į žinutės turinį ir kreipinį: sukčiavimą galima įtarti, jei kreipiamasi į jus, tačiau vietoje vardo ir pavardės nurodomas, pavyzdžiui, el. pašto adresas, arba vardas užrašytas be lietuviškų raidžių ar neteisingu linksniu.
Įtarimų turėtų kelti ir netaisyklinga žinutės kalba – sukčiai dažnai naudojasi automatiniu vertėju. Be to, sukčių žinutės dažniausiai jus gąsdina, įspėja apie tariamai rimtą pavojų arba vilioja nerealistiškomis naudomis be jokios pastangos, ir, svarbiausia, skatina kuo greičiau paspausti nuorodą“, – sako ekspertas, atskleisdamas piktavalių veikimo būdus.
A. Lukošius taip pat turi patarimą tiems, kurių socialinių tinklų paskyra buvo užgrobta.
„Atgavę paskyrą pirmiausia pažiūrėkite, ką ten „darėte“, kol ji buvo užgrobta ir būtinai pažymėkite, kai tai buvote ne jūs“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Internete blokuoja milijonus grėsmių
Anot ekspertų, šiuo metu internete tyko tiek daug skirtingų grėsmių, kad vieno būdo apsisaugoti gali nebeužtekti. Visada svarbu įsivertinti savo poreikius, ir pasirinkti tinkamiausias priemones, kurios padėtų apsisaugoti.
Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį „Tele2“ interneto apsauga blokavo per 95,65 mln. saugumo grėsmių. Telekomunikacijų ekspertai pabrėžia, kad internete svarbu ne tik apsaugoti vaikus ar senjorus, kurie mažiau atidūs sukčiavimo schemoms, kibernetinio saugumo priemonės aktulios ir smulkiajam verslui, kuris jau tvarko klientų duomenis, bet dar neturi galimybių investuoti į brangias sistemas.
