Sukčiai smogia vis dažniau, viena funkcija gali jus išgelbėti nuo didelių nuostolių

Viena nauja telefono funkcija iš tiesų gali padėti išvengti sukčių, tačiau praktikoje dar geriau veikia ne vienas sprendimas, o kelios kartu įjungtos apsaugos. Tai ypač svarbu dabar, kai sukčiai vis dažniau taikosi ne tik į skambučius, bet ir į SMS žinutes, netikras bankų žinutes ar tariamus siuntų pranešimus.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo užblokuota daugiau kaip 13 mln. sukčių skambučių ir 5,73 mln. žinučių su nuorodomis į žalingus puslapius.

SMS srautas, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 25 proc. Tai rodo paprastą dalyką: vien budrumo nebepakanka. Dalis apsaugos jau turi būti įjungta pačiame telefone.

Patikimiausia apsauga nuo įtartinų skambučių

Viena naudingiausių funkcijų yra nežinomų numerių tikrinimas arba nutildymas. „iPhone“ telefonuose galima įjungti nežinomų skambintojų nutildymą, o kai kuriais atvejais skambučiai iš nežinomų numerių nukreipiami tiesiai į balso paštą.

„Apple“ taip pat nurodo, kad operatoriaus kaip šlamštas pažymėti skambučiai gali būti atmesti automatiškai. „Android“ telefonuose veikia skambinančiojo atpažinimo ir apsaugos nuo šlamšto funkcijos.

Jos gali parodyti įspėjimą, kad numeris galimai susijęs su šlamštu ar apgavyste. Kai kuriuose įrenginiuose, ypač „Google Pixel“, veikia ir papildoma sukčiavimo aptikimo funkcija, kuri realiuoju laiku perspėja apie galimai apgaulingą pokalbį.

Praktiškai tai naudinga todėl, kad sukčiai dažniausiai spaudžia reaguoti iš karto. Jei telefonas bent akimirkai pristabdo skambutį, jį pažymi arba nukreipia į atskirą srautą, žmogus turi daugiau laiko nepasiduoti skubai.

Ne mažiau svarbios ir SMS apsaugos

Pastaraisiais metais itin išaugo tekstinių žinučių pagrindu veikiančios apgavystės. JAV duomenimis, vien 2024 metais gyventojai pranešė apie 400 mln. eurų nuostolių dėl sukčiavimo, prasidėjusio SMS žinutėmis.

Dažniausi scenarijai buvo netikri siuntų pranešimai, melagingi banko perspėjimai, tariamos nesumokėtos kelių rinkliavos ir vadinamosios „neteisingo numerio“ žinutės. Todėl labai naudinga įjungti įtartinų žinučių perspėjimus ir nežinomų siuntėjų filtravimą.

„Google Messages“ gali parodyti perspėjimą apie įtartiną žinutę, o dalis šio aptikimo vyksta pačiame įrenginyje. „Apple“ leidžia filtruoti žinutes iš nežinomų siuntėjų į atskiras kategorijas, kad jos mažiau blaškytų ir neatrodytų kaip įprasti pokalbiai.

Svarbiausia taisyklė čia išlieka ta pati: jei žinutė ragina skubiai spausti nuorodą, suvesti banko duomenis ar perskambinti nurodytu numeriu, tai yra rimtas pavojaus ženklas. Patikimiausia visada tikrinti informaciją per oficialią įstaigos svetainę ar žinomą kontaktą, o ne per pačioje žinutėje pateiktą nuorodą.

Geriausiai veikia ne viena funkcija, o jų derinys

Patikimiausia apsauga šiandien yra tokia: įjungtas nežinomų skambintojų filtravimas, aktyvi apsauga nuo šlamšto skambučių, įtartinų SMS perspėjimai ir nuolatiniai telefono bei programėlių atnaujinimai.

„Android“ įrenginiuose papildomą vaidmenį atlieka ir „Google Play Protect“, kuris automatiškai tikrina programėles dėl žalingo turinio. Svarbu suprasti ir tai, kad jokia funkcija nesustabdys visų bandymų sukčiauti.

Patys „Google“ aiškiai pabrėžia, kad sukčių aptikimas nėra 100 proc. tikslus, nes nusikaltėliai nuolat keičia taktikas. Vis dėlto net ir netobulos apsaugos sumažina riziką, nes padeda atpažinti grėsmę dar prieš žmogui paspaudžiant nuorodą ar pradedant pokalbį.