Baltarusijos valdžia dar prieš daugiau nei dešimtmetį įsigijo stebėjimo programą, kuri net ir šiandien yra beveik neaptinkama ir jau buvo naudota mažiausiai šimte šalių. Tai atskleidė tarptautinė žurnalistų komanda, atlikusi bendrą tyrimą. Sistema veikia tyliai, be jokių matomų įsilaužimo žymių, o jos naudojimas apima tiek autoritarines, tiek demokratines valstybes.
Baltarusijos režimas ilgą laiką buvo kaltinamas kibernetinėmis atakomis prieš žurnalistus, opoziciją ir aktyvistus. Šis atskleistas pirkimas dar kartą patvirtina, kad technologinis sekimas tapo neatsiejama šiuolaikinio autoritarizmo dalimi.
Skirtingai nei plačiai žinomas „Pegasus“, ši sistema palieka visiškai švarų mobilųjį įrenginį – net nėra reikalo spausti kokios nors įtartinos nuorodos ar jausti, kad telefonas pradėjo kaisti.
Technologijų augimas ne tik kuria patogumą, bet ir tampa pavojingu ginklu, kai patenka į nepatikimų rankas. Tokie atvejai parodo, kad ne tik valstybinės struktūros, bet ir privatūs asmenys ar korporacijos gali tapti taikiniais, o tai daro įtaką tarptautiniams santykiams ir žmogaus saugumui.
Kaip veikia „Altamides“ šnipinėjimo sistema
Tyrimo metu nustatyta, kad Baltarusija yra viena iš valstybių, kurios įsigijo „Altamides“ – slapta veikiantį stebėjimo įrankį, kurio pilnas pavadinimas skamba kaip „Advanced Location Tracking and Mobile Information and Deception System“.
Programą sukūrė Indonezijoje įsikūrusi bendrovė „First Wap“. Kompanija save pozicionuoja kaip partnerį kovai su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, tačiau nepripažįsta, kad tiesiogiai bendradarbiauja su represiniais režimais.
Skirtingai nei kiti įrankiai, „Altamides“ nereikalauja iš naudotojo atlikti jokių veiksmų – nereikia atidaryti nuorodos, nereikia atsisiųsti jokios bylos. Sistema tyliai įsiskverbia į įrenginį, gali perimti žinutes, skambučius, socialinių tinklų paskyras, o taip pat fiksuoti naudotojo buvimo vietą.
Vartotojas dažniausiai nieko nepastebi – nei akumuliatoriaus greitesnio išsikrovimo, nei telefono perkaitimo. Tai daro „Altamides“ vienu pavojingiausių įrankių skaitmeninėje erdvėje.
Įspūdinga veiklos geografija – nuo Vatikano iki Silicio slėnio
Tyrėjai rėmėsi nutekinta vidine „First Wap“ informacija, kuri apėmė laikotarpį nuo 2007 iki 2014 metų. Analizuojant šiuos duomenis paaiškėjo, kad „Altamides“ naudotojų sąraše yra ne tik Baltarusija, bet ir Indonezija, Malaizija, Nigerija, Saudo Arabija, Singapūras, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Uzbekistanas.
Programa naudota visame pasaulyje – net šalyse, kuriose galioja griežti kibernetinio saugumo reikalavimai. Žurnalistai nustatė, kad sekami buvo politikai, advokatai, tarptautinių organizacijų nariai ir verslo lyderiai iš daugiau nei 100 valstybių. Viena iš įdomiausių detalių – slapti stebėjimai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur paprastai tokio tipo veikla yra laikoma nepriimtina.
JAV buvo sekami žmonės, dirbantys „Raytheon“ – gynybos pramonės milžinėje, taip pat ryšių ir kibernetinio saugumo bendrovių atstovai, netgi vienas užsienio valstybės gynybos atašė Vašingtone. Šie faktai rodo, kad sekimo mastas buvo ne tik platus, bet ir kryptingas.
Vidurio ir Rytų Europa – sekimo programų epicentre
Šnipinėjimo programų naudojimas jau seniai nebėra vien totalitarinių režimų įrankis. Spalio mėnesį Lenkijoje parlamentinė komisija rekomendavo prokurorams pareikšti kaltinimus buvusiam teisingumo ministrui Zbignievui Ziobro dėl galimo valstybinių lėšų naudojimo perkant Izraelio „Pegasus“ programą.
Komisijos tyrimas rodo, kad ši technologija buvo naudota ne tik saugumui užtikrinti, bet ir politiniams priešininkams stebėti. Tuo metu Serbijoje, kaip skelbė „Amnesty International“, vietos valdžia naudojo savo pačių sukurtą programinę įrangą, sekdama žurnalistus ir visuomenės veikėjus.
Tyrime taip pat minimas Sakartvelas, kuris neseniai atnaujino sutartį su Izraelio bendrove „Cellebrite“ dėl duomenų išgavimui skirtos įrangos tiekimo. Tai įvyko tuo pačiu metu, kai šalies miestuose vyko masiniai protestai prieš valdžią.
Išvados, kurios kelia rimtų klausimų dėl privatumo
Nors oficialiai „First Wap“ neigia bet kokius ryšius su autoritariniais režimais, tyrime pateikti duomenys rodo priešingai. Šios sistemos naudojimas prieš aktyvistus, žurnalistus ir net užsienio diplomatus liudija, kad technologijų kontrolės trūkumas sukuria erdvę plataus masto piktnaudžiavimui.
Sekimo programos, tokios kaip „Altamides“, yra nematomos ir neaptinkamos – tai daro jas itin pavojingas. Jų paplitimas net demokratinėse šalyse rodo, kad kovos dėl informacijos ribų nebeturi geografinių sienų. Kiekvienas asmuo, turintis mobilųjį įrenginį, teoriškai gali tapti taikiniu.
Tarptautinės bendruomenės pareiga – sugriežtinti eksportą ir naudojimo kontrolę tokio tipo technologijoms. Nes jei tai nebus padaryta, pasaulis gali atsidurti situacijoje, kai kiekvienas pokalbis, žinutė ar vietos nustatymas tampa vieša informacija tiems, kurie turi pinigų ją nusipirkti. Ir šiuo atveju, kaip rodo tyrimas, Baltarusija buvo tik viena iš daugelio.
