Diskusijos dėl leistino greičio didinimo vairuotojų bendruomenėje netyla jau kurį laiką. Kol kai kurios Europos šalys eksperimentuoja su aukštesniais greičiais, panašūs pokyčiai artėja ir į Lietuvą.
Šiuo metu Čekijoje keliose automagistralėse bandomai padidintas maksimalus greitis nuo 130 iki 150 km/val., o Lietuvos vairuotojai jau svarsto, ar metas sekti šiuo pavyzdžiu?
Vis dėlto, nors iki 150 km/val. mūsų keliuose dar toli, realūs greičio pokyčiai gali įvykti greičiau nei manoma. Jau šią žiemą dalyje Lietuvos magistralių vairuotojai gali sulaukti galimybės važiuoti greičiau, vietoje dabar galiojančio 110 km/val. limito bus leidžiama iki 130 km/val.
Greitis kelyje Vilnius–Kaunas gali augti iki 130 km/val.
„Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas teigia, kad tokie pokyčiai yra svarstomi keliuose, kur jau įdiegtos išmaniosios transporto sistemos – oro sąlygų stotelės, vaizdo kameros ir kintamos informacijos ženklai.
„Tokių sistemų dėka leistinas greitis būtų dinaminis – jis priklausytų nuo oro sąlygų. Jei kelias sausas, temperatūra teigiama, o matomumas geras, būtų leidžiama važiuoti 130 km/val. Tačiau jei danga šlapia, sninga ar matomumas prastas – greitis mažėtų iki 110 km/val. arba net mažiau“, – aiškina V. Radžiūnas.
Anot jo, greičio pokyčiai galėtų būti taikomi magistralėje A1 tarp Vilniaus ir Kauno bei A5 kelyje nuo Garliavos iki Marijampolės. Šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai, o vairuotojai pirmuosius rezultatus galėtų pamatyti jau šį žiemos sezoną.
Vasarą panašus pokytis jau įgyvendintas, Kauno vakariniame aplinkkelyje greitis buvo padidintas nuo 90 iki 100 km/val.
Rizikos minimalios, jei kelių infrastruktūra tinkama
Vairavimo instruktoriai sako, kad toks pakeitimas nekelia didesnės grėsmės eismo saugumui.
„Klimatas švelnėja, kelių danga geresnė, todėl jei sąlygos tinkamos – kodėl gi ne?“, – teigia vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Instruktorė Olga Židovlenkova pritaria, kad didesnis greitis būtų logiškas, jei ruožas saugus ir tinkamai suprojektuotas.
„Jei kelio infrastruktūra leidžia, nėra staigių posūkių, arti išsukimų ar avaringų vietų – padidinti greitį būtų galima be didesnių rizikų“, – tikina ji.
Kodėl 150 km/val. Lietuvoje dar neįmanoma?
V. Radžiūnas skeptiškai vertina idėjas siekti 150 km/val. ribos. Jo teigimu, dauguma Lietuvos magistralių – A1, A2, A5 – buvo suplanuotos dar praėjusiame amžiuje, kai galiojo kitokie normatyvai.
„Tokie keliai nėra pritaikyti nuolatiniam 150 km/val. greičiui – posūkių spinduliai, nuolydžiai, apsauginių zonų plotis neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Važiuojant tokiu greičiu sustojimo kelias pailgėja maždaug 40 metrų, o tai gali lemti skirtumą tarp išvengtos avarijos ir tragedijos“, – pabrėžia jis.
Be to, didelis greitis smarkiai didina kuro sąnaudas ir išlaidas automobiliui.
„Važiuojant 150 km/val., degalų sunaudojama gerokai daugiau, todėl išauga CO₂ emisijos ir eksploatacijos kaštai – dėvisi padangos, stabdžiai, varikliai. Toks greitis kertasi ir su ES klimato tikslais“, – sako V. Radžiūnas.
Daugiau degalų, bet mažai sutaupyto laiko
Ekonomistas ir Seimo narys Raimondas Kuodis yra ne kartą pabrėžęs, kad didesnis greitis praktiškai nesutaupo laiko, o išlaidas padidina. Tai patvirtina ir vairavimo instruktoriai.
„Važiuojant greičiau sutaupomas laikas minimalus – keliolika minučių tarp didmiesčių. Tačiau degalų sąnaudos išauga reikšmingai. Ekonomiškai pagrįsto argumento čia tikrai nėra“, – sako A. Pakėnas.
Kol kas kalbama apie nedidelį, bet realų pokytį – 130 km/val. greitį tam tikruose ruožuose, priklausomai nuo oro sąlygų. „Via Lietuva“ viliasi, kad pirmieji ženklai su naujais greičio limitais keliuose atsiras dar šią žiemą.
Nors 150 km/val. Lietuvoje dar neįmanoma, naujoji technologija leis vairuotojams judėti greičiau ten, kur tai saugu ir, kaip tikimasi, dar labiau pagerins eismo srautų valdymą šalies keliuose.
