Daugelis žmonių žino, kad išgėrus per daug raudono vyno kitą dieną gali skaudėti galvą. Tačiau kai kuriems nemalonus skausmas atsiranda net po vienos taurės, nors kiti alkoholiniai gėrimai tokių simptomų nesukelia.
Mokslininkai jau daugelį metų bando išsiaiškinti, kas slypi už vadinamojo „raudono vyno galvos skausmo“ reiškinio, ir naujausi tyrimai rodo, kad atsakymas gali būti pačiuose vynuogės odelėse. Skirtingai nei baltasis vynas, raudonasis fermentuojamas kartu su vynuogių odelėmis.
Būtent jose gausu junginių, tokių kaip histaminas ir taninai, kurie, pasak kai kurių tyrėjų, gali sukelti skausmą. Histaminas plečia kraujagysles, o tai gali paskatinti galvos skausmą, o taninai aktyvuoja tam tikrus nervinius receptorius, susijusius su skausmo pojūčiu.
Nors šie mechanizmai dar nėra galutinai patvirtinti, jie paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms net nedidelis kiekis raudono vyno gali sukelti stiprų diskomfortą. Dažnai kaltinami ir sulfitai, tai konservantai, stabdantys fermentaciją.
Tačiau tai mažai tikėtina priežastis, nes sulfito yra daugelyje maisto produktų, o kai kurie šaltiniai net rodo, kad baltasis ir saldus vynas jų turi daugiau nei raudonasis. Tai leidžia manyti, kad kaltininkas slypi kitur.
Paslaptingas junginys, sukeliantis skausmą
2023 metais paskelbtas tyrimas moksliniame žurnale „Scientific Reports“ pasiūlė naują, įtikinamą kaltininką, tai augalinį pigmentą kvercetiną. Ši natūrali medžiaga suteikia vynui skonį ir spalvą, tačiau susimaišiusi su alkoholiu gali sutrikdyti organizmo gebėjimą jį apdoroti.
Alkoholio skilimo metu organizme susidaro junginys, vadinamas acetaldehidu, tai jis ir sukelia raudonį bei galvos skausmus. Paprastai šį junginį suskaido fermentas ALDH2, tačiau kvercetinas gali jį blokuoti. Dėl to acetaldehido koncentracija kraujyje didėja, o žmogus pajunta skausmą, nuovargį ir spaudimą galvoje.
Kadangi kvercetino daugiausia yra vynuogių odelėse, jo koncentracija raudonajame vyne yra žymiai didesnė nei baltajame. Įdomu tai, kad šis pigmentas susidaro tada, kai vynuogės gauna daug saulės, tai būtent taip auginamos aukštos kokybės vynuogės, iš kurių gaminami brangesni vynai. Ironiška, bet būtent tokie „geresni“ vynai gali dažniau sukelti galvos skausmą nei pigesni variantai.
Kodėl kai kurie žmonės jautresni nei kiti?
Vis dėlto ne visi reaguoja vienodai. Maždaug 8 proc. pasaulio gyventojų, daugiausia Azijos kilmės žmonės turi genetinį ALDH2 fermento trūkumą. Dėl to jų organizmas sunkiau skaido alkoholį, todėl net ir mažas acetaldehido kiekis sukelia galvos skausmą bei veido paraudimą.
Tyrėjai mano, kad net tiems, kurių fermento veikla tik šiek tiek silpnesnė, papildomas kvercetino poveikis iš raudono vyno gali „peržengti ribą“ ir sukelti skausmą. Šiuo metu planuojamas tęstinis tyrimas, kurio metu bus lyginamas kvercetino poveikis su placebo tablete ir standartiniu alkoholio kiekiu.
Pasak neurologo profesoriaus Moriso Levino iš Kalifornijos universiteto San Franciske, šis tyrimas gali pagaliau paaiškinti seną mįslę, kodėl kai kuriems žmonėms raudonas vynas sukelia skausmą. „Atrodo, kad esame teisingame kelyje, dabar reikia išbandyti šią teoriją realiomis sąlygomis“, sakė mokslininkas.
Taigi, kaltininkas gali būti ne alkoholis, ne sulfito, o pati vynuogės odele, nedidelis augalinės chemijos triukas, galintis paversti malonų vakarą nemaloniu rytmečiu.
