Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos gynybos pajėgos užfiksavo nerimą keliantį reiškinį – Sumų regione veikia Šiaurės Korėjos kariai, kuriuos apmokė Rusija. Jie pilotuoja FPV tipo bepiločius orlaivius, padėdami Rusijos pajėgoms atakuoti Ukrainos gynėjus. Tai dar vienas ženklas, kad Maskva patiria rimtą personalo stygių ir yra priversta ieškoti pagalbos toli už savo sienų.
Ukrainos kariuomenė paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vienas iš Šiaurės Korėjos bepiločių, paleistas iš Kursko srities, skrenda į Sumų regioną. Šie dronai naudojami žvalgybai ir artilerijos ugnies koregavimui – jų pagrindinė užduotis nustatyti Ukrainos pajėgų pozicijas ir perduoti koordinates Rusijos artilerijai bei raketiniams daliniams.
Gynybos štabas pažymi, kad tai nėra pavienis atvejis. Yra užfiksuotas Šiaurės Korėjos operatorių bendravimas su Rusijos kariuomenės padaliniais – pokalbiai rodo aiškų koordinavimą mūšio lauke. Vadinasi, šie kariai aktyviai dalyvauja tiesioginiuose puolamuosiuose veiksmuose prieš Ukrainą.
FPV dronų kontrolė – karas naujame lygmenyje
Dronai, valdantys pagal FPV principą, leidžia operatoriui matyti vaizdą realiu laiku, tarsi jis pats būtų drone. Toks technologinis pranašumas leidžia tiksliai nustatyti taikinius ir smogti be fizinio buvimo pavojaus. Šiuo metu tai vienas efektyviausių ginklų tipų lauko sąlygomis.
Kad Šiaurės Korėjos kariai išmoktų valdyti šiuos įrenginius, juos apmokė Rusijos instruktoriai. Mokymai vyko Kursko regione – netoli Ukrainos sienos, kur dabar bazuojasi šie operatoriai. Jų įranga nukreipiama į Sumų kryptį, kur vis dar vyksta aktyvūs karo veiksmai.
Ukrainos gynybos pajėgos pažymi, kad šie dronai ne tik renka informaciją, bet ir padeda nutaikyti salves iš daugkartinių raketinių sistemų tiesiai į Ukrainos gynybos linijas. Tai – ne tik technologinė grėsmė, bet ir nauja hibridinio karo forma, kai trečiosios šalys tiesiogiai dalyvauja agresijoje.
Kodėl Maskvai prireikė pagalbos iš Pchenjano
Pasitelkti Šiaurės Korėjos karius – drastiškas žingsnis, rodantis, kad Rusijos kariuomenė susiduria su itin rimtomis personalo problemomis. Trūksta kvalifikuotų dronų operatorių, todėl sprendžiama pasitelkiant sąjungininkus, kurie sutinka dalyvauti konflikte.
Šis faktas taip pat parodo, kad Rusija yra pasirengusi visais būdais išlaikyti puolamąsias galias fronte, net jei tenka pažeisti tarptautinę teisę.
Ukrainos Generalinis štabas pabrėžia – bet kokių užsienio dalinių įtraukimas į agresiją prieš Ukrainą yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas. Ukrainos pusė dokumentuoja visus šiuos atvejus ir perduoda informaciją tarptautinėms institucijoms, kurios gali inicijuoti atsakomybę už tarptautinių normų laužymą.
Oficialiame komentare pažymima: „Visi užsienio šalių kariai, dalyvaujantys kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą, yra laikomi agresijos bendrininkais. Tokie vienetai yra neutralizuojami laikantis karo teisės ir tarptautinių susitarimų.“
Šiaurės Korėjos nuostoliai – tūkstančiai žuvusiųjų
Rugsėjo pradžioje Pietų Korėjos Nacionalinė žvalgybos tarnyba paskelbė, kad daugiau nei 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių žuvo Ukrainoje, kovodami Rusijos pusėje. Šis skaičius rodo ne tik realų mastą, bet ir auką, kurią Pchenjanas prisiima vardan sąjungos su Maskva.
Dar 2024 metais Rusija ir Šiaurės Korėja pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartį, kurios esmė – tarpusavio gynyba. Šis žingsnis sustiprino ryšius tarp dviejų autoritarinių režimų, kurie vis dažniau veikia kartu ne tik retoriškai, bet ir praktiškai.
Toks aljansas reiškia naują grėsmės lygį visam regionui. Jungtinės Tautos bei kitos tarptautinės institucijos atkreipia dėmesį į tai, kad šis bendradarbiavimas kelia nerimą ne tik Europoje, bet ir Azijoje.
Teisinis vertinimas – artėjantys sprendimai
Ukrainos institucijos teigia perduodančios visą surinktą medžiagą apie Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą tarptautiniams partneriams.
Tikimasi, kad tai paskatins teisinį vertinimą tiek Pchenjano, tiek Maskvos veiksmams. Daugiašalės sankcijos ar tarptautiniai tribunolai – viena iš galimų pasekmių, jei šie veiksmai bus pripažinti tiesioginiu kariniais veiksmais prieš suverenią valstybę.
Panašu, kad Rusijos karinė strategija vis labiau priklauso nuo išorės pagalbos. O Šiaurės Korėja šioje partnerystėje atranda ne tik sąjungininką, bet ir galimybę eksperimentuoti realiomis sąlygomis. Tik klausimas – kokia bus šio bendradarbiavimo kaina pasauliniu mastu?
