Valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“ kartu su projektavimo įmone „Tyrens“ Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovams pristatė magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (nuo ruožo pradžios iki 16,45 km) rekonstrukcijos galimybių studiją ir priešprojektinius sprendinius. Pagal juos bus rengiami techniniai darbo projektai ir planuojami rangos darbai.
Projektu siekiama pagerinti tranzitinio transporto eismo sąlygas, užtikrinti geresnį susisiekimą su tarptautiniu transporto koridoriumi „Via Baltica“ bei vietinės reikšmės kelių tinklu. Kuriant sprendinius taip pat siekiama išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojams, kartu sukuriant didžiausią socialinę bei ekonominę naudą.
„Kauno vakarinio rekonstrukcija bus vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje. Atsižvelgiant į projekto apimtį, darbus planuojama vykdyti etapais. Mūsų tikslas – glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėmis ir jau dabar parodyti, kokius etapus planuojame pradėti pirmiausia. Tai leis tiek mums, tiek savivaldybėms tiksliau planuoti veiklą savo teritorijose ir užtikrinti, kad darbai vyktų sklandžiai bei efektyviai“, – teigia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Pristačius galimybių studiją savivaldybėms toliau planuojama skelbti viešuosius pirkimus pirmojo etapo projektavimo darbams.
Ši kelio atkarpa yra itin svarbi dėl tankiai apgyvendintų teritorijų, kurias ji jungia ir aptarnauja. Planuojamas rekonstruoti 16,45 km ilgio kelio ruožas driekiasi nuo Sargėnų (A1/A5) sankryžos iki Garliavos (A5/130) sankryžos. Jis patenka į Kauno miesto ir rajono savivaldybių teritorijas, o šalia kelio yra Akademijos, Noreikiškių, Ringaudų, Garliavos, Jonučių ir kitos gyvenvietės.
Per šią trasą kasdien vyksta intensyvus vietinis ir tranzitinis eismas – kiekvieną parą šiuo ruožu pravažiuoja arti 70 tūkst. transporto priemonių. Ja gyventojai važiuoja į darbą, ugdymo ir paslaugų įstaigas Kaune bei priemiestyje. Dėl to kelias tampa ne tik regioninio, bet ir miesto susisiekimo ašimi, turinčia didelę reikšmę gyvenimo kokybei, triukšmo ir taršos mažinimui, bei saugiam ir sklandžiam judėjimui tarp gyvenamųjų zonų. Deja, tačiau šiuo metu esama infrastruktūra nebepakankama tokiam eismo intensyvumui ir laidumui.
Per pastaruosius 20 metų eismo intensyvumas šiame kelyje išaugo keturis kartus ir 2023 m. siekė 68,9 tūkst. automobilių per parą, iš jų 8,7 tūkst. – sunkusis transportas. Prognozuojama, kad iki 2060 m. srautas išaugs iki 130 tūkst. automobilių per parą.
Ruože yra net 11 skirtingų lygių sankryžų arba sankirtų, dėl to rekonstrukcija leis atskirti vietinį ir tranzitinį eismą, pagerins patekimą į gyvenvietes bei sumažins transporto spūstis, kurios šiuo metu kelia nepatogumų tiek gyventojams, tiek verslui.
Tyrimai rodo, kad daugiausia transporto spūsčių šiuo metu susidaro Raudondvario plento ir Akademijos sankryžose. 2017–2023 m. rekonstruojamame ruože fiksuota 40 įskaitinių eismo įvykių, per kuriuos žuvo 4 ir buvo sužeisti 47 žmonės. Per tą patį laikotarpį registruotos 38 avarijos su laukiniais gyvūnais. Siekiant užtikrinti vairuotojų ir gyvūnų saugumą, kelią planuojama aptverti 12,85 km ilgio tvora su specialiais pabėgimo įrenginiais.
Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
