Daugelis žmonių klaidingai mano, kad juostine pūsleline galima užsikrėsti nuo kito žmogaus. Iš tiesų šis susirgimas nėra užkrečiamas įprasta prasme. Juostinė pūslelinė atsiranda, kai žmogaus organizme vėl suaktyvėja vėjaraupių virusas, kuris po vaikystės ligos lieka ramybės būsenoje nervų ląstelėse.
Kai virusas atsinaujina, jis sukelia mažus skysčiu užpildytas pūsleles, lydimus deginimo ar dilgčiojimo pojūčio. Dažnai prieš bėrimą kelias dienas juntamas skausmas ar jautrumas vienoje kūno pusėje. Bėrimas paprastai apima siaurą odos juostą ir išnyksta per kelias savaites, tačiau gali palikti randelių.
Juostinė pūslelinė pasireiškia maždaug vienam iš dvidešimt penkių žmonių. Kol pūslelės nesusitraukia, žmogus gali perduoti virusą kitiems, tačiau ne pačią juostinę pūslelinę, o vėjaraupius tiems, kurie jais nesirgo ar nėra paskiepyti.
Užsikrėtimo baimė ir rizikos grupės
Žmonės, turintys juostinę pūslelinę, turėtų dengti pažeistas vietas, kad apsaugotų kitus. Ypatingai svarbu vengti kontakto su nėščiosiomis, naujagimiais ir silpnesnės imuninės sistemos žmonėmis. Jiems vėjaraupiai gali būti pavojingi ir sukelti rimtų komplikacijų.
Nors dauguma atvejų pasitaiko vyresniame amžiuje, liga gali ištikti bet kada po vėjaraupių. Silpnesnis imunitetas dėl gydymo ar lėtinių ligų padidina riziką. Net vaikai ar jauni suaugusieji gali susirgti, jei jų organizmas nusilpsta.
Juostinė pūslelinė neapsiriboja vien liemeniu. Ji gali atsirasti ant veido, rankų, kojų ar net lytinių organų. Jei pažeidžiamos akys, gali sutrikti regėjimas ar net kilti aklumo pavojus, todėl būtina greita gydytojo pagalba.
Gydymas ir galimos pasekmės
Ankstyvas gydymas labai svarbus. Antivirusiniai vaistai veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias dvi ar tris dienas nuo bėrimo pradžios. Jie padeda sumažinti skausmą, paspartina gijimą ir sumažina komplikacijų riziką. Kiekvienas, ypač nėščiosios ar nusilpusio imuniteto pacientai, turėtų kreiptis į medikus vos pajutę įtartinus simptomus.
Po ligos kai kurie žmonės vis dar jaučia skausmą ar deginimo pojūtį toje pačioje vietoje, kur buvo bėrimas. Tai vadinama potraukine neuralgija, kai nervai lieka pažeisti ir jautrūs. Tokie simptomai gali trukti mėnesius ar net metus.
Juostinė pūslelinė gali pasikartoti, todėl skiepai nuo šios ligos yra svarbus būdas sumažinti riziką. Vakcina ne visada visiškai apsaugo, tačiau žymiai palengvina ligos eigą ir padeda išvengti ilgalaikio skausmo.
Juostinė pūslelinė nėra liga, kuria užsikrečiama iš kitų, o viruso priminimas, kad organizme vis dar slypi seniai persirgtų ligų pėdsakai. Atsakingas požiūris, ankstyvas gydymas ir apsauga nuo užsikrėtimo gali padėti išvengti rimtų pasekmių tiek sau, tiek aplinkiniams.
