Didėjanti įtampa Rytų Europoje ir nuolat auganti grėsmė iš Rusijos skatina NATO imtis vis drąsesnių ir labiau koordinuotų veiksmų. Nors karas Ukrainoje vis dar tęsiasi, o jo baigtis neaiški, Aljansas ryžtasi sprendimams, kurie neabejotinai turės ilgalaikį geopolitinį poveikį visam regionui.
Vienas ryškiausių pastarųjų mėnesių žingsnių – daugiau nei pusės NATO narių sprendimas jungtis prie JAV vadovaujamos karinės paramos programos Ukrainai. Šis žingsnis žymi naują lygmenį bendradarbiavimo, kurio centre – Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašas (PURL).
Tai ne tik simbolinis veiksmas, bet ir realus finansinis įsipareigojimas – kiekvienas pagalbos paketas Ukrainai vertinamas maždaug pusę mlrd. eurų. Programos esmė yra remti Ukrainą tuo, ko jai labiausiai reikia šiandieniniame fronte.
Vieninga ginkluotės parama – nebe planas, o realybė
PURL programa buvo pradėta įgyvendinti šių metų pradžioje, kaip atsakas į būtinybę greitai ir tiksliai reaguoti į Ukrainos pateikiamus prioritetinius poreikius.
Šios programos rėmuose šalys vieningai finansuoja karinės įrangos ir amunicijos siuntas, kurios reguliariai keliauja į Ukrainą. Šiuo metu kiekvienas toks paketas siekia apie 430 mln. eurų vertės.
Markas Rutte teigia, kad šis modelis leidžia tiksliai reaguoti į konkrečius operacinius poreikius, kuriuos iškelia Ukraina. Pasak jo, dalis įrangos, kurios reikia Ukrainai, yra tokia, kurią šiuo metu gali pateikti tik Jungtinės Amerikos Valstijos.
Tai aiškiai rodo, kad programa remiasi tiek NATO vidiniu bendradarbiavimu, tiek išskirtine JAV karinės pramonės galia. Iš pradžių prie programos prisijungė tik šešios šalys – Kanada, Danija, Vokietija, Norvegija, Švedija ir Nyderlandai.
Tačiau dabar, kaip teigia Rutte, PURL apima jau daugiau nei pusę NATO narių. Tai leidžia manyti, kad iš simbolinio bendradarbiavimo programa virto realia kolektyvine karinės paramos sistema.
Nauji iššūkiai – naujos technologijos
Be ginkluotės tiekimo, NATO gynybos ministrai Briuselyje taip pat svarstė papildomas apsaugos priemones, atsirandančias dėl naujų grėsmių, susijusių su bepiločiais orlaiviais.
Pastaraisiais mėnesiais fiksuojami vis dažnesni įtariami Rusijos dronų skrydžiai į NATO šalių oro erdvę, tarp jų ir Lenkiją. Rugsėjo 10 dieną Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos bepiločių. Kai kurie iš jų buvo numušti NATO oro pajėgų naikintuvų.
Šis incidentas iš karto buvo įvertintas kaip visiškai neatsakingas, o pats Rutte pareiškė, kad Aljansas yra pasirengęs gintis, jei bus peržengtos raudonosios linijos.
Atsižvelgiant į augančią grėsmę, buvo nuspręsta, kad NATO įgyvendins papildomas technologines priemones, skirtas kovai su dronais. Tai apima naujų aptikimo, sekimo ir neutralizavimo sistemų diegimą, kurios padidins Aljanso pajėgumus reaguoti į hibridinio karo formas.
Europa svarsto dronų sienos idėją
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę išsakė mintį, kad Europa turi atsakyti į hibridinę agresiją pasitelkdama kompleksines apsaugos sistemas.
Tarp jų – idėja sukurti vadinamąją dronų sieną, kuri būtų tarsi technologinis barjeras prieš bepiločius. Tačiau šios iniciatyvos įgyvendinimas kol kas stringa. Nors planas pristatomas kaip prioritetinis, agentūros praneša, kad tiek politinės, tiek techninės kliūtys stabdo pažangą.
Vis dėlto tikimasi, kad idėja bus įtraukta į naują Europos Komisijos gynybos pasirengimo veiksmų planą, kuris bus pristatytas artimiausiomis dienomis.
Dronų grėsmė tampa vis aktualesnė, nes ji gali būti naudojama tiek žvalgybai, tiek atakoms. Šios technologijos mažos, pigios ir sunkiai pastebimos, todėl NATO būtina ne tik reaguoti, bet ir užkirsti kelią incidentams dar prieš jiems įvykstant.
Ką reiškia PURL Ukrainai ir likusiam pasauliui?
Dalyvavimas PURL programoje NATO šalims reiškia ne tik finansinį įsipareigojimą, bet ir aiškų geopolitinį pozicionavimą. Tai stiprus signalas Rusijai, kad parama Ukrainai tęsis ir bus centralizuota bei koordinuota.
Be to, tai leidžia sumažinti paramos nenuoseklumą, kai kiekviena šalis padeda pagal savo nuožiūrą. Ukrainai tai reiškia, kad ji gali tikėtis ne tik stabilios, bet ir strategiškai tikslios paramos.
Tai leidžia efektyviau planuoti gynybines operacijas ir užtikrinti, kad fronte netrūktų to, kas svarbiausia. Tuo pat metu pasaulis stebi, kaip NATO sugeba prisitaikyti prie naujų karo formų – nuo tradicinių frontų iki dronų ir kibernetinių atakų.
PURL ir priešdroninės priemonės rodo, kad Aljansas nesnaudžia. Ir tai yra žinutė ne tik Ukrainai, bet ir kiekvienam, kas abejoja kolektyvinio saugumo veiksmingumu.
