Rusijos raketinės ir dronų atakos Ukrainos teritorijoje jau seniai tapo kruvinu kasdienybės fonu, tačiau spalio 16 naktis išsiskyrė taikinių pobūdžiu – tiesioginis smūgis suduotas energetikos širdžiai. Poltavos srityje apšaudyti dujų gavybos įrenginiai, dėl ko tūkstančiai gyventojų liko be dujų, o gamyba – visiškai sustojo.
„DTEK Naftogaz“ įmonė patvirtino, kad tai jau ne pirmas bandymas paralyžiuoti energetinę infrastruktūrą. Šį kartą raketų ir dronų derinys, nutaikytas į vieną iš svarbiausių gamybos taškų, padarė reikšmingą žalą. Ir nors civilių gyvybių aukų išvengta, atakos pasekmės jau dabar verčia skubiai peržiūrėti apsaugos planus.
Kritiniu laikotarpiu, kai šalis ruošiasi šildymo sezonui, šie smūgiai atrodo ne kaip karinė strategija, o kaip psichologinis teroras. Ukraina ne tik priversta kovoti fronte – ji gina ir tai, ką stato iš naujo kiekvieną dieną: elektros linijas, dujotiekius, vandens tiekimą. Ir kiekviena tokia ataka primena, kad karas – ne kažkur toli, o visai šalia gyvenančių žmonių kasdienybėje.
Šeši kaimai be dujų, sunaikinti objektai, bet aukų išvengta
Poltavos srities karinės administracijos laikinasis vadovas Volodymyras Kohutas patvirtino, kad ataka buvo sudėtinga – naudoti tiek dronai, tiek raketos.
Pasak jo, smūgiai buvo nutaikyti į energetikos infrastruktūros taškus, o kai kur žala padaryta ir dėl nuolaužų, krintančių po numuštų raketų sprogimų.
Nors civilių aukų pavyko išvengti, be dujų liko daugiau nei 6 tūkstančiai vartotojų šešiuose skirtinguose gyvenvietėse. Darbai dėl dujų tiekimo atstatymo jau pradėti.
Poltava – ne vienintelis taikinys
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šios koordinuotos atakos metu Rusija paleido daugiau nei 300 atakuojančių dronų ir 37 raketas, iš kurių didelė dalis – balistinės.
Be Poltavos, buvo apšaudytos ir Vinycios bei Sumų sritys. Chernihivo regione, Nizyno mieste, pataikyta į pašto skyrių – vienas žmogus sužeistas. Charkive ataka apgadino kritinę infrastruktūrą bei Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos objektą.
Visose paveiktose teritorijose pradėti gelbėjimo ir atstatymo darbai, o gyventojai raginami būti budrūs ir laikytis evakuacijos bei saugos nurodymų.
Taikytasi ir į Jungtinių Tautų konvojų
Last night brought strikes against our people, our energy sector, and our civilian infrastructure. Russia launched more than 300 attack drones and 37 missiles, a significant number of them ballistic, against Ukraine. Infrastructure in the Vinnytsia, Sumy, and Poltava regions came… pic.twitter.com/bH3TipG4d2
— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) October 16, 2025
Pažymima, kad viena iš smūgių bangų pataikė į Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos (OCHA) sunkvežimį. Tai patvirtina versiją, kad kai kurie smūgiai buvo tikslingai nutaikyti į civilinius ar net tarptautinius humanitarinius objektus.
Visgi, tai būtų dar vienas pažeidimas tarptautinės humanitarinės teisės. Tarp naudotos ginkluotės minimas MiG-31K naikintuvas su „Kinžal“ tipo balistine raketa – tai vienas pažangiausių Rusijos ginklų.
Raketa galinti smogti dideliu greičiu ir išvengti kai kurių priešlėktuvinių sistemų. Tai rodo, kad Maskva vis dažniau remiasi ne tik dronais ar sovietinio tipo raketomis, bet ir brangiais, strateginiais ginklais, skirtais tiksliniams smūgiams.
Energetinė infrastruktūra – nuolatinis taikinys
Šis smūgis dar kartą išryškina Rusijos tikslinę taktiką – atakuoti energetikos objektus, ypač artėjant šildymo sezonui. Ukrainos energetinė sistema, kuri pernai atlaikė kelias dideles puolimo bangas, vėl verčiama veikti kritiniu režimu.
Tokie smūgiai sukelia ne tik fizinę žalą, bet ir psichologinį spaudimą gyventojams. Ukrainos vyriausybė ragina Vakarų partnerius skubiai stiprinti priešlėktuvinę gynybą ir didinti oro erdvės apsaugą, kad tokio masto puolimai būtų kuo labiau ribojami.
Kol kas, anot ekspertų, Ukraina išlieka pažeidžiama, ypač tokiose srityse kaip Poltava, kurios laikomos strategiškai svarbiomis ne tik dėl gamybos, bet ir dėl logistikos bei tiekimo.
