Net ir šiandien ekspertams ne visuomet pavyksta realiuoju laiku užfiksuoti su mūsų planeta susijusias kosmines kolizijas, ypač tuomet, kai į atmosferą patenka palyginti nedideli objektai. Dar sudėtingiau atsekti įvykius, vykusius gerokai anksčiau, nei atsirado žmonių civilizacija. Vis dėlto mokslininkams pavyko rasti įrodymų vienam tokiam susidūrimui – šįkart Brazilijoje.
Brazilijoje dirbantys tyrėjai pranešė apie iki šiol nežinomą kosminio smūgio įvykį, kuris, jų duomenimis, įvyko maždaug prieš 6,3 milijono metų. Dėl šios kolizijos susidarė natūralaus stiklo nuolaužos – medžiaga, kuri formuojasi tik esant itin ekstremalioms sąlygoms, būdingoms kosminiams susidūrimams.
Tokiomis aplinkybėmis susiformuoja vadinamieji tektytai – stikliniai fragmentai, atsirandantys, kai į Žemę atsitrenkęs kosminis kūnas išlydo paviršines uolienas, o išsviesta medžiaga atmosferoje labai greitai atvėsta ir sukietėja. Būtent tokių tektytų, siejamų su prieš kelis milijonus metų vykusia kolizija, rasta Brazilijoje. Aptikta jau šimtai fragmentų, nors jų kilmė vis dar tiriama ir aptariama mokslo bendruomenėje. Vis dėlto šiuo metu kosminio smūgio paaiškinimas laikomas vienu labiausiai tikėtinų.
Mokslininkų teigimu, į Žemę galėjo atsitrenkti didžiulės energijos kosminis kūnas, kurio smūgis išlydė paviršines uolienas ir išmetė jas aukštai į atmosferą. Spartus išlydytos medžiagos atvėsimas lėmė, kad ji sukietėjo ir virto savitomis stiklo formomis.
Naujai identifikuoti tektytai pavadinti geraisitais – Minas Žeraiso (Minas Gerais) valstijos, kurioje jie pirmą kartą aptikti, vardu. Iki šiol mokslui buvo žinomi tik penki pagrindiniai tektytų telkiniai pasaulyje, todėl Brazilijoje rasti geraisitai papildo šį sąrašą ir suteikia naujos informacijos apie Žemės bei kosminių kūnų sąveiką.
Yra stiklo nuolaužų, bet smūgio krateris kol kas nerastas
Tyrėjai geraisitus apibūdina kaip labai įvairių formų ir dydžių stiklo fragmentus. Jų masė svyruoja nuo mažiau nei 1 gramo iki daugiau kaip 85 gramų, o didžiausi egzemplioriai siekia maždaug 5 centimetrus. Iš pažiūros jie dažniausiai yra tamsūs, tačiau stipriau apšvietus matomas pilkai žalsvas atspalvis.
Cheminė analizė parodė, kad geraisitai yra itin turtingi silicio dioksido (SiO₂) ir turi labai mažai vandens – gerokai mažiau nei vulkaninis stiklas. Tokios savybės būdingos tektytams ir laikomos aiškiu požymiu, jog jų kilmė greičiausiai susijusi su kosminiu smūgiu, o ne vien su įprastais Žemės geologiniais procesais.
Izotopiniai tyrimai leidžia šį įvykį datuoti vėlyvuoju miocenu – maždaug prieš 6,3 milijono metų. Tačiau pats smūgio krateris iki šiol neaptiktas. Tai nėra neįprasta: iš visų žinomų tektytų telkinių tik keliais atvejais pavyko tiksliai susieti stiklo nuolaužas su konkrečiais krateriais.
Tolimesni tyrimai turėtų padėti išsiaiškinti daugiau šio įvykio detalių: mokslininkai sieks įvertinti kūno, trenkusio į Žemę, dydį ir apskaičiuoti smūgio metu išsiskyrusią energiją. Tokie duomenys yra svarbūs norint geriau suprasti, kaip dažnai ir kokio masto kosminiai susidūrimai daro įtaką mūsų planetos geologinei ir klimato istorijai.

