Pensijų reforma, demografiniai pokyčiai, geopolitiniai įvykiai ir infliacija – tai veiksniai, kurie vis dažniau verčia šalies gyventojus pagalvoti, kaip užtikrinti turimo kapitalo saugumą ir jo stabilų augimą. Rinkoje trūkstant stabilumo ir aiškumo, dalis žmonių ieško konservatyvių ir saugesnių priemonių kapitalui apsaugoti. Ar tai ženklas, kad atėjo metas iš naujo įvertinti obligacijų, galinčių užtikrinti fiksuotą ir prognozuojamą grąžą, vaidmenį investicijų portfelyje?
„Obligacijos generuoja pastovią grąžą, nepriklausomą nuo rinkos emocijų, ir suteikia galimybę aiškiai planuoti būsimas pajamas net geopolitinių sukrėtimų akivaizdoje. Tai itin svarbu šiandien, kai rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną pasisakymą ar įvykį, o svyravimai tampa vis sunkiau prognozuojami.
Ką jau kalbėti apie tai, kad šiemet prognozuojama apie 2,5 proc. infliacija, o indėlių palūkanos siekia apie 1,5 proc. ir pinigai laikomi banke realiai nuvertėja“ – teigia investavimo platformos „Bondea“ vadovė Ieva Kamilė Paleckytė.
Atsparumas ir stabilumas
Palūkanų normų ciklas bei centrinių bankų sprendimai daro įtaką obligacijų grąžai: mažėjant bazinėms palūkanoms, naujai išleidžiamos obligacijos paprastai siūlo kuklesnę grąžą. Todėl investuotojams gali būti naudinga paskubėti pasinaudoti galimybe įsigyti obligacijas su aukštesne fiksuota palūkanų norma, kol sąlygos dar palankios.
Kita vertus, tiems, kurie nespėjo ar nespės įsigyti palankesnėmis sąlygomis, būtina žinoti, kad net ir mažėjančių palūkanų aplinkoje obligacijos išlieka patrauklios dėl stabilumo – jos leidžia numatyti būsimas pajamas nepriklausomai nuo rinkos svyravimų ar geopolitinės įtampos.
Pasak I. K. Paleckytės, obligacijų principas per šimtmečius beveik nepakito: investuotojas paskolina lėšas, o emitentas įsipareigoja jas grąžinti kartu su palūkanomis. Tai užtikrina aiškiai apibrėžtą grąžą ir terminą, o pasibaigus laikotarpiui investuotojas atgauna visą investuotą sumą.
Visai kitaip yra su akcijomis, kurių vertę gali lemti ne tik įmonės rezultatai, bet ir politiniai pasisakymai ar technologijų sektoriaus burbulai – tai apsunkina prognozes.
„Ar obligacijos infliacijos bei geopolitinių įvykių kontekste galėtų būti patrauklesnės net už Lietuvoje itin populiarias investicijas į nekilnojamąjį turtą (NT)? Veikiausiai taip – juk lygiai taip pat, kaip NT vertė gali kilti, geopolitinės rizikos akivaizdoje ji gali ir smarkiai kristi.
Paprasta ir aišku: obligacijos ne tik padeda apsaugoti kapitalą nuo infliacijos, bet ir yra atsparesnės geopolitiniams sukrėtimams, todėl pinigai gali nuosekliai dirbti investuotojo ateičiai“ – sako I. K. Paleckytė
Ko galima tikėtis per artimiausius 5–10 metų?
Anot ekspertės, obligacijų patrauklumą per artimiausius 5–10 metų lems keli esminiai veiksniai.
Pirmiausia – infliacijos dinamika ir palūkanų normų politika. Jei infliacija išliks aukštesnė, centriniai bankai gali toliau mažinti palūkanas. Tai reikštų, kad šiandien įsigytos obligacijos su didesne fiksuota grąža taps dar vertingesnės.
Antra – geopolitinė įtampa ir ekonomikos svyravimai. Nestabilumo laikotarpiais auga paklausa saugesniam turtui, turinčiam aiškią ekonominę vertę ir galinčiam generuoti naudą ateityje. Akcijų rinkose jau matomi burbulų požymiai, ypač technologijų sektoriuje, kur vertinimai grindžiami pažadais, o ne realiais rezultatais. Tokiu atveju obligacijos suteikia prognozuojamą ir fiksuotą grąžą.
Galiausiai, struktūrinės tendencijos, tokios kaip gyventojų senėjimas ir pensijų reformos, kas paskatins daugiau žmonių galvoti apie ilgalaikį taupymą. Apklausos rodo, kad maždaug ketvirtadalis lietuvių kitąmet planuoja atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus. Tokiais neramiais laikais dalis jų tikrai ieškos saugių, net jei ir mažesnę grąžą siūlančių, investicijų.
„Kaip bebūtų, geriausios investicijos yra protingos investicijos. Tad kiekvienas turėtų nuspręsti rinktis tai, ką geriausiai supranta ir kas atitinka jo finansinius tikslus. Obligacijos skirtos tiems, kurie renkasi nuoseklumą, mažesnę riziką ir aiškiai apibrėžtą investicijų kryptį“ – sako ekspertė.
