Kur dingsta jūsų pensijos pinigai? Tikrasis atsakymas paprastesnis nei manote
Pensijų fondai daugeliui vis dar atrodo kaip gana miglota vieta, į kurią kas mėnesį nukeliauja dalis atlyginimo, o kas vyksta toliau, lieka kažkur tarp bankinių terminų, grafikų ir pažadų apie ateitį.
Todėl klausimas, kur iš tikrųjų keliauja tavo pinigai ir kaip jie „dirba“, yra visai natūralus. Trumpiausias atsakymas būtų toks: tavo pinigai nėra tiesiog padedami į atskirą sąskaitą ir laikomi ten iki pensijos.
Jie investuojami per pensijų fondą į įvairų finansinį turtą, o tavo būsima suma priklauso ne tik nuo įmokų dydžio, bet ir nuo to, kaip tam fondui sekasi uždirbti grąžą per daugelį metų.
Kur iš tikrųjų nukeliauja tavo įmokos?
Lietuvoje antros pakopos pensijų fondai yra privatūs fondai, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės, tačiau pačios lėšos priklauso ne bendrovei, o fondo dalyviams.
Lietuvos bankas tai aiškina gana paprastai: pensijų fondas yra tarsi bendras pinigų „maišas“, investuojamas pagal nustatytą strategiją, o sukauptas turtas nuosavybės teise priklauso dalyviams.
Kai į fondą pervedama tavo įmoka, už ją įsigyjami fondo apskaitos vienetai. Jų vertė nėra pastovi. Ji kinta kasdien, priklausomai nuo to, kaip sekasi fondo investicijoms.
Būtent todėl tavo sukaupta suma laikui bėgant tai auga, tai mažėja, nors pati logika ilgalaikė: tikimasi, kad per daugelį metų vertė didės labiau, nei svyruos trumpuoju laikotarpiu.
Šiuo metu II pakopos fonduose įmokas sudaro 3 proc. nuo tavo atlyginimo ir 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. Kitaip tariant, fonde kaupiasi ne vien tavo atskaitymai, bet ir valstybės prisidėjimas.
Į ką tie pinigai investuojami?
Pensijų fondai paprastai neinvestuoja į vieną konkretų dalyką. Jie paskirsto lėšas tarp skirtingų turto rūšių: akcijų, obligacijų, pinigų rinkos priemonių, indėlių, kitų fondų vienetų ir kai kuriais atvejais kitų investicinių priemonių.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad investicinis fondas apskritai yra sukauptas investuotojų turtas, kuris gali būti nukreiptas į akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius ar jų derinius.
Paprastai tariant, dalis tavo pinigų gali būti investuota į pasaulio įmonių akcijas, dalis į valstybių ar įmonių obligacijas, dalis laikoma saugesnėse ir likvidesnėse priemonėse.
Tai reiškia, kad tavo pensijos pinigai „dirba“ ne vien Lietuvoje ir ne vien banko sąskaitoje. Jie juda per finansų rinkas ir yra susieti su tuo, kaip sekasi įmonėms, valstybėms ir visai ekonomikai.
Todėl kai sakoma, kad pensijų fondai uždirba grąžą, tai iš esmės reiškia kelis dalykus. Jei fondas turi akcijų, jų vertė gali kilti, o kai kurios bendrovės moka dividendus. Jei fondas turi obligacijų, jis gauna palūkanų pajamas. Jei rinkos krenta, fondo vertė gali mažėti. Jei rinkos kyla, sukaupta suma auga sparčiau.
Kodėl vienų fondų rizika didesnė, o kitų mažesnė?
Svarbi dalis yra tai, kad Lietuvoje II pakopoje veikia gyvenimo ciklo fondai. Tai reiškia, kad fondas parenkamas pagal žmogaus amžių, o jo investavimo rizika mažėja artėjant prie pensijos.
Kol žmogus jaunas, fonde paprastai būna daugiau akcijų ir didesnė investicinė rizika. Logika čia gana aiški: iki pensijos dar likę daug metų, todėl yra daugiau laiko atlaikyti rinkų svyravimus. Artėjant prie pensinio amžiaus, fondas tampa konservatyvesnis, jame mažėja rizikingesnių investicijų dalis ir didėja saugesnių priemonių svoris.
Tai svarbu todėl, kad pensijų fondas nėra paprasta taupyklė. Jis yra ilgalaikio investavimo priemonė, kurioje didesnė rizika ankstyvesniu laikotarpiu laikoma priimtina dėl didesnės tikėtinos grąžos, o vėliau prioritetu tampa sukaupto turto apsauga.
Kas „suvalgo“ dalį grąžos?
Pensijų fondų pinigai neuždirba be kaštų. Už fondo valdymą taikomi mokesčiai, tačiau II pakopoje jie yra ribojami įstatymo.
Lietuvos bankas nurodo, kad atskaitymai iš II pakopos pensijų turto yra reguliuojami, o kitos su valdymu susijusios išlaidos, tokios kaip depozitoriumo, audito ar pranešimų rengimo kaštai, dengiamos pačios bendrovės lėšomis.
Tai reiškia, kad dalis tavo sukauptos grąžos tenka valdymo mokesčiui, tačiau bent jau II pakopoje jis negali būti nustatomas visiškai laisvai.
Vis dėlto ilgainiui net ir palyginti nedideli mokesčiai turi reikšmės, todėl žmonėms verta pasižiūrėti ne tik į reklaminius pažadus, bet ir į realią fondo grąžą po mokesčių.
Galiausiai svarbu suprasti vieną paprastą dalyką: pensijų fondas „dirba“ ne stebuklo principu. Jis neuždirba garantuoto pelno ir nesaugo pinigų nuo visų svyravimų.
Jis tiesiog investuoja ilgą laiką tikintis, kad per dešimtmečius akcijų, obligacijų ir kitų priemonių grąža bus didesnė, nei būtų vien laikant pinigus nejudinamus.
Todėl atsakymas į klausimą, kur keliauja tavo pinigai, yra gana konkretus. Jie keliauja į bendrą tavo pasirinkto ar tau priskirto pensijų fondo turtą, už juos nuperkami fondo vienetai, o pats fondas investuoja į finansų rinkas. O kaip tie pinigai „dirba“, priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: kiek laiko jie ten lieka ir kaip per tą laiką elgiasi rinkos.
Būtent dėl to pensijų kaupime svarbiausias veiksnys dažnai yra ne vienas geras ar blogas mėnuo, o ilgas laikotarpis. Kuo jis ilgesnis, tuo labiau pradeda veikti ne tik tavo įmokos, bet ir sukauptos grąžos grąža.
