Pasaulio technologijų rinka ruošiasi dideliems sukrėtimams. Kinija paskelbė apie naujus apribojimus, susijusius su retųjų žemių metalų eksportu, kurie yra būtini puslaidininkių, atminties modulių ir procesorių gamybai.
Šis sprendimas tapo dar vienu žingsniu prekybos kare tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų, o jo pasekmes netrukus pajus visa elektronikos pramonė. Kinijos valdžia nuo šiol reikalauja specialių leidimų eksportuoti šiuos metalus ir technologijas, naudojamas jų apdorojimui.
Nuo gruodžio apribojimai bus taikomi ir produktams, pagamintiems už Kinijos ribų, jei jų sudėtyje bus kinų kilmės medžiagų. Jungtinės Valstijos į tai atsakė paskelbdamos, kad nuo lapkričio pirmosios įves 100 proc. muito mokesčius visam importui iš Kinijos.
Tokie veiksmai gresia nauja tiekimo krize, kuri gali paveikti tiek išmaniųjų telefonų, tiek automobilių gamintojus. Analitikai įspėja, kad kainos augs, o pirkėjai turės sumokėti už šių valstybių ekonominį susirėmimą.
Retieji metalai, tai technologijų širdis
Retieji žemės metalai yra nepakeičiami šiuolaikinėje elektronikoje. Jie naudojami beveik visur, tai nuo telefonų ekranų ir kompiuterių iki saulės baterijų ir elektromobilių. Nors šių elementų gamtoje gana daug, jų išgavimas yra sudėtingas, brangus ir reikalauja pavojingų cheminių procesų.
Kinija daugelį metų kūrė savo dominavimą šioje srityje ir šiandien kontroliuoja apie 70 proc. pasaulinės gavybos bei net 90 proc. apdorojimo pajėgumų. Dabar Pekinas siekia išlaikyti Vakarų šalių priklausomybę ne tik nuo savo žaliavų, bet ir nuo technologijų, be kurių šių metalų gavyba praranda prasmę.
Smūgis pasaulio technologijų pramonei
Nauji apribojimai pirmą kartą tiesiogiai palies puslaidininkių gamybą, tai vieną svarbiausių šiuolaikinės pramonės sričių. Nuo gruodžio net įrenginiai, pagaminti ne Kinijoje, bet turintys kinų kilmės komponentų, pateks į ribojimų sąrašą. Tai reiškia sunkumus didžiausiems pasaulio gamintojams, nuo išmaniųjų telefonų iki kompiuterių ir žaidimų konsolių.
Be to, Kinija paskelbė, kad pažangūs lustai bus eksportuojami tik individualiai leidus valdžiai. Tokia neapibrėžta politika kelia chaosą tiekimo grandinėse, nes įmonės negali prognozuoti, kurie kroviniai bus sulaikyti pasienyje. Tai iš karto verčia kainas kilti, o gamybos procesus stabdyti.
Ekonominis karas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas į šiuos veiksmus sureagavo griežtai, paskelbė apie naujus muito mokesčius, o rinkos reagavo akimirksniu. Per pusvalandį pagrindinis akcijų indeksas nukrito daugiau nei šimtu punktų, o investuotojai ėmė kalbėti apie naują ekonominės įtampos bangą.
Amerika jau kelis mėnesius stengiasi susigrąžinti metalo gavybos nepriklausomybę, investuodama į Australijos ir Kanados kasyklas. Tačiau be Kinijos technologijų šių medžiagų apdorojimas išlieka itin sudėtingas ir brangus, todėl pilna nepriklausomybė vis dar nepasiekiama.
Pasekmes pajus kiekvienas pirkėjas
Jei įtampos tarp šalių nesumažės, kainų augimo neišvengs niekas. Brangs ne tik kompiuteriai ir telefonai, bet ir automobiliai, buitinė technika bei viskas, kas susiję su dirbtiniu intelektu. Šių sukrėtimų poveikis bus panašus į tą, kurį sukėlė ankstesnės prekybos įtampos, kai kainos kilo dėl trūkstamų kompiuterinių lustų.
Šį kartą situacija gali būti dar rimtesnė. Elektronikos gamintojai įspėja, kad be Kinijos žaliavų gamyba sulėtės, o tiekimo grandinės sutriks. Galutinis rezultatas, tai vis brangesnė technika parduotuvių lentynose. Pirkėjams belieka ruoštis tam, kad skaitmeninis pasaulis netrukus taps dar brangesnis.
