Vokietijos startuolis „SWARM Biotactics“ pristatė naują produktą – pirmąjį tokio tipo bioelektroninį vabzdžių spiečių, kuriamas NATO šalių, įskaitant Bundesverą, karinėms reikmėms.
Bendrovės vadovo Štefano Vilhelmo teigimu, vadinamosios „elektrosėklos“ jau išbandytos lauko sąlygomis ir palaipsniui pradedamos diegti „SWARM Biotactics“ klientams NATO valstybėse. Jis taip pat pažymėjo, kad dar prieš metus tokios technologinės galimybės realybėje atrodė nepasiekiamos, tačiau inžinierių komandai pavyko itin greitai pereiti kelią nuo koncepcijos iki operacinio pritaikymo.
„SWARM Biotactics“ atstovai nurodo, jog jų kuriami elektrovabzdžiai yra gyvi organizmai, valdomi bioelektroniniais neuroniniais interfeisais. Šie organizmai aprūpinti jutikliais, integruotomis dirbtinio intelekto sistemomis ir apsaugotais ryšio kanalais.
Pasak Š. Vilhelmo, elektrovabzdžiai gali judėti kaip koordinuotas vienetas ir nešti modulinę naudingąją apkrovą, pritaikytą konkrečioms užduotims, pavyzdžiui, žvalgybai ar situacijos vertinimui. Jis pabrėžė, kad tai – realūs, gyvi organizmai, veikiantys kaip suvienytas spiečius, o šių sistemų mastelio didinimas grindžiamas ne fabrikinės gamybos plėtra, bet biologiniu dauginimusi.
Gynybos srities analitikų vertinimu, tokios bioelektroninės sistemos gali suteikti pranašumų sudėtinguose arba ribotos prieigos rajonuose. Dėl mažo dydžio, menko triukšmo lygio ir biologiniais modeliais paremto judėjimo jos gali pasiekti vietoves, kurios tradiciniams bepiločiams orlaiviams yra sunkiai pasiekiamos arba visai neprieinamos.
Naudingoji apkrova gali apimti įvairius jutiklius ir ryšio įrangą, skirtą žvalgybai, stebėsenai bei aplinkos analizei. Bendrovė akcentuoja, kad svarbiausias šių technologijų mastelio didinimo veiksnys yra būtent biologinis reprodukavimasis, o ne įprastos gamybos linijos.
„SWARM Biotactics“ pranešė pritraukusi apie 13 mln. eurų investicijų, kurios bus skirtos technologijų plėtrai ir gamybos apimčių didinimui. Ekspertų teigimu, iki šiol autonominių sistemų kūrimas daugiausia buvo sutelktas į dronus ir sausumos robotiką, o biologiškai integruotos platformos iš esmės liko eksperimentiniame lygmenyje. Šio startuolio pažanga rodo perėjimą nuo laboratorinių tyrimų prie lauko bandymų ir ankstyvo praktinio diegimo.
