Daugelis yra matę negyvą vorą, tai nesvarbu, kokios rūšies jis būtų, vienas dalykas visada pastebimas, tai jo kojos būna susirietusios į vidų. Šis keistas reiškinys turi paprastą paaiškinimą, susijusį su vorų kūno sandara ir jų kraujotakos sistema.
Vorai juda kitaip nei dauguma gyvūnų. Jų kūnas veikia tarsi hidraulinė sistema, vietoje raumenų, kurie ištiestų kojas, vorai naudoja slėgiu varomą skystį, vadinamą „hemolimfa“. Tai vorų „kraujo“ atitikmuo, kuris teka per visą kūną ir leidžia jiems valdyti galūnes. Kai hemolimfa pumpuojama į kojas, jos išsitiesia, o kai slėgis sumažėja, jos susiriečia.
Gyvam vorui norint judėti, reikia palaikyti tinkamą hemolimfos slėgį. Pavyzdžiui, kai jis šoka ant grobio, trumpam padidina slėgį, kad ištiestų kojas, o po to greitai jį sumažina, kad sugniaužtų auką. Šis mechanizmas leidžia jiems judėti greitai ir tiksliai, nors jų kūnas neturi stiprių raumenų kaip kitų gyvūnų.
Kai voras miršta, jo širdis nustoja pumpuoti hemolimfą, o slėgis kūne išnyksta. Kadangi nebėra jėgos, kuri išlaikytų kojas ištiestas, jos savaime susiriečia. Taip susiformuoja tas gerai pažįstamas „susirietusio voro“ vaizdas, kurį dažnai matome ant grindų ar palangės.
Ar visada susirietęs voras reiškia, kad jis miręs?
Nors susirietusios kojos dažniausiai rodo, kad voras nebegyvas, kartais tai gali būti apgaulė. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, „darželio tinklo vorai“, geba apsimesti negyvais. Tokį elgesį jie naudoja arba tam, kad apgautų plėšrūnus, arba net siekdami pritraukti porą.
Kartais voras susiriečia ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kai jis dehidratuotas arba išsigandęs. Tokiu atveju jo kūnas laikinai praranda skysčius, o kojos taip pat susitraukia. Po kurio laiko, atgavęs drėgmę ar nurimęs, voras vėl atsitiesia ir juda toliau.
Kodėl neverta naikinti vorų namuose?
Nors daugelis žmonių bijo šių aštuonkojų, specialistai primena, kad jie yra naudingi. Vorai padeda natūraliai kontroliuoti vabzdžių populiaciją, jie minta uodais, musėmis ir kitais mažais kenkėjais. Palikus juos ramybėje, jie dažnai patys persikelia kitur.
Vorai yra puikus gamtos pavyzdys, kaip net paprasčiausi padarai gali turėti sudėtingus biologinius mechanizmus. Jų „hidraulinės kojos“ primena, kad gamtoje net ir smulkiausi kūnai veikia tiksliai, efektyviai ir pagal savitas taisykles, net po mirties.
