Astronomai aptiko seniausią iš visų žinomų juodųjų skylių. Šis milžiniškas objektas egzistavo jau praėjus vos 500 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kai visata buvo pasiekusi tik apie 3 proc. dabartinio savo amžiaus.
Seniausia juodoji skylė aptikta galaktikos, pavadintos CAPERS-LRD-z9, centre. Mokslininkai nuolat stengiasi atrasti vis senesnius kosminius objektus, o jiems padeda tokie įrankiai kaip Jameso Webbo kosminis teleskopas.
Šis teleskopas jau leido aptikti galaktikas, kurios egzistavo praėjus vos keliasdešimt ar kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Dabar pasiektas naujas rekordas – identifikuota pati seniausia žinoma juodoji skylė.
Apskaičiuota, kad CAPERS-LRD-z9 centre esanti juodoji skylė yra maždaug 13,3 mlrd. metų amžiaus. Tai reiškia, kad ji susiformavo labai ankstyvoje visatos istorijos stadijoje.
Atradimą padarė Teksaso universiteto Ostine mokslininkų komanda, vadovaujama Anthony’io Tayloro, kuris pabrėžė, jog tai yra vienas tolimiausių taškų, kurį dabartinė technologija leidžia pasiekti tiriant juodąsias skyles.
Kaip buvo aptikta seniausia juodoji skylė?
Galaktika CAPERS-LRD-z9 buvo pažymėta kaip viena iš kandidatų seniausių galaktikų paieškai, pasitelkus Jameso Webbo teleskopą. Šių tyrimų tikslas yra suprasti, kaip tokie objektai atsirado ir vystėsi ankstyvoje visatoje.
Tokios galaktikos kartais vadinamos mažomis raudonomis dėmėmis dėl ryškiai raudonos spalvos, matomos teleskopų nuotraukose. Aptikti juodąją skylę tokioje galaktikoje buvo sudėtinga.
Astronomai naudojo spektroskopijos metodą, leidžiantį išskaidyti šviesą į skirtingus bangos ilgius ir taip aptikti specifines materijos, besisukančios aplink juodąją skylę, žymes.
Tyrimo metu nustatyta, kad šios juodosios skylės masė siekia apie 300 mln. Saulės masių – tai nėra absoliutus rekordas, tačiau ji sudaro beveik pusę visos CAPERS-LRD-z9 galaktikoje esančių žvaigždžių masės.
Kosminis milžinas iš ankstyvosios visatos
Toks atradimas rodo, kad jau labai ankstyvais visatos gyvavimo laikais galėjo egzistuoti itin masyvios juodosios skylės.
Būsimi tyrimai padės geriau suprasti jų formavimosi procesus ir vaidmenį galaktikų evoliucijoje, taip pat suteiks daugiau informacijos apie visatos plėtimosi eigą.
Įdomu, kad neseniai mokslininkai aptiko ir masyviausią žinomą juodąją skylę, kurios masė siekia apie 36 mlrd. Saulės masių. Palyginimui, mūsų Paukščių Tako centre esanti Sagittarius A* juodoji skylė turi „vos“ apie 4,3 mln. Saulės masių.
