Humanoidiniai robotai, kadaise matyti tik mokslinės fantastikos filmuose, vis sparčiau įsiveržia į realų pasaulį. Daugeliui robotų entuziastų jie asocijuojasi su pagalba buityje, gamyboje ar net medicinoje.
Tačiau kaip parodė naujausias įvykis San Franciske, ateitis gali būti visai kitokia – kur technologijos ir pramogos susilieja gana netikėtu būdu. Tai, kas dar neseniai buvo laikoma ekstremalia eksperimentine veikla, šiandien jau traukia minią žiūrovų, perkančių bilietus kaip į sporto renginius.
Viena iš tokių kovų vyko pogrindinėje arenoje, primenančioje mišrių kovos menų ringą. Ten susitiko ne žmonės, bet metaliniai kovotojai, valdomi realiu laiku virtualios realybės pagalba.
Nuo mokslinių testų iki arenos su LED apšvietimu
Dar visai neseniai humanoidinių robotų testavimas apsiribodavo akrobatiniais triukais ar stabilumo bandymais, kai žmonės juos stumdydavo ir spirdavo, norėdami įvertinti jų gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą. Tokie vaizdai dažnai išplisdavo internete ir tapdavo virusiniais, bet tai, ką matome dabar – kur kas daugiau nei laboratoriniai eksperimentai.
San Francisko SoMa rajone surengtas renginys sukvietė gausybę žiūrovų. 25 eurų kainavę bilietai buvo išpirkti žaibiškai. Kovos centre – dviejų humanoidų akistata. Vienas jų, „K-Bot“, sukurtas startuolio „K-Scale Labs“ ir valdomas paties įmonės vadovo Benjamino Bolte. Kitoje ringo pusėje – gerai žinomas „Booster T1“ robotas, prieš tai demonstruotas futbolo aikštėse.
Robotų kova – ne tik šou
„Booster T1“ pademonstravo gerokai daugiau mobilumo nei priešininkas – jis sugebėjo laisvai judėti ringe, greitai atsistoti po kritimo ir net atlikti manevrus, pritaikytus realioms situacijoms.
Kaip rodo žiūrovų įrašai socialiniuose tinkluose, kova buvo gana vienašalė – „Booster T1“ dominavo nuo pat pradžių. Tai nebuvo vienintelė roboto kova – renginyje pasirodė ir keturkojis modelis, o visa arena, primenanti metalinį narvą, sukūrė tikrą sporto reginio atmosferą.
„K-Scale Labs“ testuoja VR valdymą gyvai
Nors tai atrodė kaip pramoginis renginys, „K-Scale Labs“ turėjo ir praktinių tikslų. Šis renginys leido realiomis sąlygomis patikrinti roboto valdymo per VR ausines sistemą.
Startuolis konkuruoja su kitomis įmonėmis San Franciske – pavyzdžiui, REK jau anksčiau pademonstravo savo technologiją, leidžiančią valdyti humanoidus naudojant „Meta Quest 3“ akinius ir valdiklius.
Ši konkurencija tarp robotų kūrėjų tampa vis labiau matoma – o kovų ringas, regis, tampa ir techninių gebėjimų, ir viešųjų ryšių arena.
Gali tapti šaltiniu naujų technologijų vystymui
Spalio 3 dieną San Franciske vyko dar viena robotų kovų renginio „Ultimate Fighting Bots“ gala. Tai jau trečiasis šios lygos renginys, kurio metu vartotojai kovojo valdomais humanoidais.
Tokie renginiai tampa ne tik traukos objektu smalsuoliams – jie padeda rinkti duomenis, kurie vėliau gali būti naudojami robotų judėjimo algoritmams tobulinti.
Fiksuojant, kaip žmonės instinktyviai valdo robotą kovoje, galima gauti vertingų įžvalgų apie judesio logiką, balansą ir jėgos paskirstymą.
Šie duomenys gali būti panaudoti ne tik kovos robotų kūrime, bet ir kuriant efektyvesnes humanoidines mašinas pramoniniam ar medicininiam naudojimui.
Kinija taip pat nestovi vietoje
Tuo metu Kinijoje vyksta panašūs procesai. Ten surengtas „World Humanoid Robot Sports Games“ turnyras, kur dešimtys robotų varžėsi lengvosios atletikos, gimnastikos, futbolo bei kitose rungtyse. Renginys įrodė, kad humanoidiniai robotai gali atlikti sudėtingas fizines užduotis bei varžytis tarpusavyje pagal aiškias taisykles.
Kinijoje vyko ir pusės maratono lenktynės tarp robotų, skirtos patikrinti jų gebėjimą veikti ilgesnį laiką su vienu akumuliatoriaus įkrovimu. Tai svarbus žingsnis link ilgaamžiškų, patikimų humanoidų, kurie galėtų dirbti įvairiose srityse be nuolatinio įkrovimo.
Nuo ringo iki kasdienybės – tik laiko klausimas
Nors šiuo metu robotų kovos dažnai suvokiamos kaip eksperimentinė pramoga, jos gali tapti tramplinu į naujas panaudojimo sritis. Modernūs modeliai, kaip pavyzdžiui kinų „Fourier GR-3“, jau demonstruoja tokias funkcijas kaip gebėjimas atpažinti emocijas, palaikyti dialogą ar net apkabinti žmogų.
Tai rodo, kad žmonijos ir mašinų sąveika įgauna vis įvairesnių formų. Ir nors kelias iki humanoidinių pagalbininkų mūsų kasdienybėje dar tolimas, pirmieji žingsniai – jau ringe. Iš pradžių dėl žiūrovų dėmesio, o vėliau galbūt ir dėl realios naudos žmonijai.
