Naujas tyrimas parodė, kad šunys gali suprasti daiktų paskirtį ir pritaikyti žinomus žodžius naujiems objektams, net jei jų niekas neįvardija žodžiu. Mokslininkai pateikė augintiniams naujus žaislus, tai „traukiamus“ ir „atnešamus“ kurie išvaizda visiškai skyrėsi nuo tų, kuriuos šunys pažinojo anksčiau.
Svarbiausia tai, kad šeimininkai žaisdami su šiais naujais žaislais nenaudojo jokių žodinių pavadinimų. Vėliau šunims buvo duota užduotis pasirinkti tinkamą žaislą pagal jo funkciją, tai traukti arba atnešti.
Rezultatai nustebino net tyrėjus: šunys teisingai atpažino žaislus daug dažniau, nei būtų galima tikėtis atsitiktinai. Tai reiškia, kad jie sugebėjo suprasti daikto paskirtį ir susieti ją su anksčiau girdėtais žodžiais, net kai žaislai atrodė visiškai kitaip.
Šis eksperimentas rodo, jog šunys ne tik atsimena konkrečius daiktus ar garsus, bet ir geba bendrinti reikšmes, tai reiškia, kad jie suvokia žodžio prasmę pagal veiksmą ar funkciją, o ne vien išvaizdą.
Kalbos suvokimo gebėjimai, tai ne tik žmonių bruožas
Pasak tyrimo bendraautoriaus, etologo Adamo Miklosi iš „Eötvös Loránd“ universiteto Vengrijoje, tai pirmasis įrodymas, kad šunys ir apskritai gyvūnai gali natūraliai atkartoti žmogaus kalbos vystymosi principus.
Tokie rezultatai atveria naujas galimybes tyrinėti, kaip kalbos gebėjimai galėjo vystytis evoliucijos eigoje ir kaip jie veikia kitose rūšyse. Mokslininkai teigia, kad šunų elgesys šiuo atveju labai primena ankstyvą vaikų kalbos mokymąsi.
Vaikai taip pat pradeda suprasti žodžius ne vien pagal garsą, bet ir pagal tai, kokį veiksmą jie apibūdina. Tai reiškia, kad šunys, būdami šalia žmonių tūkstančius metų, galėjo išsiugdyti panašų gebėjimą suvokti žodžių reikšmes per patirtį.
Šunys padeda suprasti, kaip gimsta kalba
Šunys jau tūkstantmečius gyvena kartu su žmonėmis, girdėdami jų kalbą, dainas ir kasdienius pokalbius. Dėl šio artimo ryšio jie tapo ne tik ištikimais draugais, bet ir puikiais partneriais mokslui. Stebėdami, kaip šunys mokosi ir reaguoja į žodžius, mokslininkai gali geriau suprasti, kaip kalba padeda žmonėms apibūdinti aplinką ir bendrauti tarpusavyje.
Tyrimas atskleidžia, kad mūsų augintiniai yra daug protingesni, nei dažnai manoma. Jie geba ne tik atpažinti garsus, bet ir suvokti prasmę, slypinčią už žodžių. Tai dar kartą parodo, kaip glaudžiai susiję yra žmogaus ir šuns pasauliai, tai kalba gali būti ta nematoma gija, jungianti dvi rūšis, kurios išmoko suprasti viena kitą be žodžių.
