Aplink mūsų planetą vyksta kažkas neįprasto. Mokslininkai pirmą kartą užfiksavo reiškinį, kurį iki šiol buvo galima pastebėti tik itin atšiauriomis sąlygomis netoli Saulės. Paaiškėjo, kad magnetinės struktūros, vadinamos „switchbackais“, gali susidaryti ir visai arti Žemės.
Šis atradimas suteikė naujų žinių apie tai, kaip veikia nematoma apsauginė mūsų planetos magnetinė „burbulo“ siena. Šį reiškinį pastebėjo NASA misijos „Magnetospheric Multiscale“ tyrėjai, analizuodami keturių palydovų duomenis.
Jie aptiko keistą magnetinio lauko poslinkį išorinėse magnetosferos dalyse, tai zigzago formos išlinkimas, primenantis Saulės karūnoje matomus energijos šuolius. Iki šiol tokios struktūros buvo stebėtos tik „Parker Solar Probe“ misijos dėka. Dabar pirmą kartą jas užfiksuota prie Žemės, o tai sukėlė tikrą sensaciją mokslo pasaulyje.
Nauja magnetinė sąveika tarp Žemės ir Saulės
Pastebėta struktūra buvo ypatinga, nes sudaryta iš mišrios plazmos, tiek iš Žemės magnetinio lauko, tiek iš Saulės vėjo dalelių. Šis plazmos srautas trumpam susisuko, suformuodamas laikiną struktūrą, kuri po akimirkos sugrįžo į pradinę būseną.
Mokslininkai aiškina, kad tai įvyko dėl vadinamosios magnetinės rekoneksijos, tai proceso, kai priešingomis kryptimis nukreiptos magnetinio lauko linijos nutrūksta ir vėl susijungia naujoje konfigūracijoje.
Tokie staigūs pokyčiai iš esmės pertvarko magnetinę struktūrą ir leidžia išsiskirti energijai. Tai primena susisukusią spyruoklę, kuri, išsitiesdama, išlaisvina susikaupusią jėgą. Nors toks procesas būdingas Saulės vainikui, dabar aiškėja, kad jis vyksta ir ten, kur Saulės vėjas susiduria su Žemės magnetosfera.
Reikšmė kosminės prognozės ir saugumo srityje
Šis atradimas turi didelę reikšmę kosminės meteorologijos tyrimams. Kai Saulės vėjo plazma susimaišo su Žemės magnetosferos dalelėmis, gali kilti geomagnetinės audros. Jos sukelia įspūdingas šiaurės pašvaistes, bet kartu kelia grėsmę technologinei infrastruktūrai, tai trikdo palydovų, navigacijos ir elektros tinklų darbą.
Geriau supratus šiuos procesus, būtų galima kurti tikslesnes įspėjimų sistemas ir efektyviau apsaugoti Žemės technologijas. Įdomu tai, kad mokslininkų duomenys rodo, jog panašūs reiškiniai gali vykti ir aplink kitas planetas, turinčias magnetinį lauką, todėl tai atveria naujų tyrimų galimybių.
Mokslinis lūžis ar tik pradžia?
Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Journal of Geophysical Research: Space Physics“, dar turi būti patvirtinti kitų komandų. Jei jie pasitvirtins, tai bus reikšmingas žingsnis siekiant suprasti, kaip veikia magnetiniai laukai kosmose.
Šis atradimas suteikia unikalią galimybę stebėti sudėtingus reiškinius arti Žemės, be itin brangių misijų į Saulės aplinką. Mokslininkai sako, kad tai šiek tiek primena atradimą, jog reiškinys, kurį laikėme nutolusiu ir nepasiekiamu, egzistuoja tiesiog mūsų kieme.
Dabar lieka išsiaiškinti, ar „switchbackai“ yra dažnesni nei manyta anksčiau, ir kokią įtaką jie iš tiesų daro mūsų planetos magnetosferai. Viena aišku, tai kosminė erdvė dar slepia daugybę netikėtų paslapčių.
