Peržvelgus šviežiausią OSINT analizę, aiškėja viena – Rusijos karinė technika nebeskamba taip galingai kaip anksčiau. Ir ne todėl, kad ginklai nebebaisūs. Tiesiog jų fiziškai ima trūkti. Karas, kuris planuotas kaip trumpalaikis demonstravimas, virto ilgu ir alinamu procesu.
Pasak atvirojo šaltinio analitiko, Rusija šiuo metu yra sunaudojusi daugiau nei pusę savo turėtų tankų, pėstininkų kovos mašinų, artilerijos įrenginių. Tūkstančiai vienetų buvo ištraukti iš sandėlių, o tai reiškia, kad atsargų saugyklos tuštėja.
Tokios tendencijos rodo ne tik technikos mažėjimą, bet ir augantį spaudimą pramonei, kuri negali spėti atkurti to, kas sunaudojama per kelias kovos savaites.
Tankų nuostoliai: rezervai senka
Tyrimas rodo, kad iš viso iki karo Rusija saugojo apie 7342 tankus. Šiandien iš jų aktyviai naudojami ar buvo ištraukti net 4799 vienetai. Tai reiškia, kad liko mažiau nei penktadalis – vos 19 proc.
Įdomiausia tai, kad aktyviausiai naudojami buvo ne moderniausi, o senesni modeliai: T-80B ir BV (1409 vienetai), T-72B (1251), T-62 (1048). Tai rodo desperatišką bandymą užpildyti technikos spragas bet kokia kaina.
Modernios platformos, tokios kaip T-90 ar T-80U, taip pat buvo traukiamos, tačiau jų buvo žymiai mažiau, o atnaujinimas sudėtingesnis. Pavyzdžiui, visi T-90 tankai (112 vienetų) jau išimti iš sandėlių. Toks „viskas arba nieko“ sprendimas verčia abejoti, ar Rusija dar turi kuo pakeisti praradimus.
Pėstininkų technika – arti išsekimo
Iš 7121 pėstininkų kovos mašinos (BMP-1/2/3) šiandien liko mažiau nei penktadalis. 4999 jau naudojami kare. Tokie skaičiai reiškia, kad bet kokia kita banga praradimų gali smarkiai paveikti priešo puolimo galimybes. Be to, mažėjantis technikos skaičius neleidžia keisti sužeistų ar sugedusių vienetų – kariai priversti naudoti tai, kas dar važiuoja.
Artilerijos atsargos taip pat stipriai išsekusios. Prieš karą saugotos 23 602 artilerijos sistemos šiandien sumažėjo iki vos 39 proc. 14 486 vienetai jau pakrauti ir naudojami. Į šį skaičių įeina tiek minosvaidžiai, tiek priešlėktuvinė artilerija.
Reaktyvinės sistemos: beveik viskas jau panaudota
Iš kelių šimtų „Smerch“, „Uragan“ ir „Grad“ sistemų liko tik trupiniai. Pavyzdžiui, „Grad“ sistemos buvo naudojamos intensyviai – 1027 iš 1068 jau išimtos. Tai rodo, kad ši artilerijos rūšis buvo itin aktyvi, bet kartu tai reiškia, kad netrukus jos gali nebelikti visai. Iš visų tokių sistemų liko tik 18 proc. atsargų.
Šarvuočiai: išnaudojama viskas, kas juda
Šarvuočių transporteriai taip pat beveik išsemti. Iš 11 198 vienetų, rusai išvedė jau 6161 – tai yra apie 61 proc. Mažėjanti technikos įvairovė – nuo BTR-60 iki MT-LB – rodo, kad traukiama viskas, ką įmanoma atgaivinti. Tai ne tik parodo atsargų būklę, bet ir pabrėžia krizę – kiekvienas veiksmingas vienetas tampa per brangus prarasti.
Kas toliau?
Esant tokiam tempui, galima spėti, kad Rusija neturės techninių pajėgumų palaikyti ilgalaikį karą tokiu pat intensyvumu. Skaičiai sako daugiau nei pareiškimai apie „antrą kvėpavimą“. Jei sandėliai tuštėja, kažkuriuo momentu kažkas turi sustoti. Galbūt tai bus puolimas. O gal – logistikos galimybės.
Šis OSINT tyrimas neprognozuoja, kada baigsis konfliktas. Bet jis aiškiai parodo, kiek dar liko kvėpavimo atsargų Rusijos technikos saugyklose. Ir jų – vis mažiau.
