Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose ir kavinėse vis dažniau galima išgirsti klausimą: „Kurį pieną renkatės – karvės ar augalinį?“ Migdolų, avižų, sojų ar net bananų gėrimai tapo madingu pasirinkimu tarp jaunimo ir sveikos gyvensenos entuziastų
Tačiau ar šis pasirinkimas tikrai pagrįstas sveikata, o ne vien mada? Augalinės kilmės pieno alternatyvos dažnai pristatomos kaip sveikesnis sprendimas, ypač jei žmogus mano turįs laktozės netoleravimą.
Tačiau dietologai, turintys prieigą prie mokslinių įrodymų, vis dažniau kalba apie priešingą realybę. Vienas iš jų interviu metu atvirai įvardino priežastis, kodėl karvės pieno atsisakymas gali būti klaidingas žingsnis.
Augalinis pienas – gražiai supakuota cukraus bomba?
Didžiausias pavojus slypi sudėtyje. Pasak specialisto, dauguma augalinių gėrimų, vadinamų „pienu“, nėra net arti tikro pieno nei maistine verte, nei sudėtimi.
Juose dažnai pasitaiko dideli cukraus kiekiai, kurie iš esmės prieštarauja sveikos mitybos principams. Dar svarbiau tai, kad augaliniuose gėrimuose nėra to, kas tikrame piene itin vertinga – pilnaverčio gyvūninės kilmės baltymo.
Tokios alternatyvos taip pat neturi svarbių vitaminų ir mineralų, kaip cholinas, B12 vitaminas, kalis ar kalcis. Šios medžiagos tiesiogiai atsakingos už nervų sistemos veiklą ir kaulų tvirtumą. Jų trūkumas racione ilgainiui gali išprovokuoti įvairias sveikatos problemas.
Profesoriaus žodžiais, augaliniai pakaitalai savo maistine verte ženkliai nusileidžia karvės ar ožkos pienui bei kitoms raugintoms pieno gėrybėms.
Laktozės netoleravimas – pervertintas interneto triukšmas
Laktozės netoleravimas tapo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dalis žmonių atsisako karvės pieno. Tačiau, pasak dietologo, šios temos populiarumas labiau susijęs su socialinių tinklų įtaka nei su realiais poreikiais.
Anot jo, internete sukeltas triukšmas apie pieno netoleravimą ypač paveikė jaunus žmones – būtent jie dažniausiai renkasi migdolų ar avižų gėrimus vietoje įprasto pieno. Tačiau mokslo duomenys rodo, kad tik nedidelė dalis suaugusiųjų, apie 15 proc., turi tikrą laktozės netoleravimą. Vaikams ši problema beveik nebūdinga.
Dietologas įspėja, kad vien genetinių testų, kurie šiuo metu ypač išpopuliarėję, nepakanka tam, kad būtų galima nustatyti tikrą laktozės netoleravimą. Reikia remtis ne tik analizėmis, bet ir praktiniu stebėjimu, kaip organizmas reaguoja į pieno produktus.
Sprendimas tiems, kurie netoleruoja pieno – riboti, bet ne atsisakyti
Žmonėms, kurie tikrai turi virškinimo problemų vartodami pieną, gydytojas siūlo paprastą ir efektyvią išeitį – mažinti porcijas, bet visiškai neatsisakyti pieno produktų. Pavyzdžiui, išgėrus mažiau nei vieną stiklinę pieno vienu kartu, net 9 iš 10 žmonių nepajunta jokių nepageidaujamų simptomų.
Toks saikingas vartojimas leidžia ir toliau gauti būtiną kiekį baltymų, kalcio, vitaminų ir probiotikų – visų tų medžiagų, kurios būtinos sveikam organizmo funkcionavimui ir negali būti pilnai pakeistos augaliniais pakaitalais.
Pienas nėra priešas – svarbu saikas ir tikslus pasirinkimas
Dietologas aiškiai pabrėžia – karvės pienas ir jo produktai yra vertingi sveikos mitybos šaltiniai, o augalinis pienas, nepaisant madingos išvaizdos, dažnai neatitinka būtinos maistinės vertės. Nors kai kuriais atvejais jie gali būti naudingi, daugeliu atvejų jų pasirinkimas grindžiamas mada, o ne realiu poreikiu ar sveikatos būkle.
Tad jei neturite realaus ir kliniškai patvirtinto laktozės netoleravimo, nėra jokios būtinybės atsisakyti gyvūninės kilmės pieno. Geriau rasti savo individualią tolerancijos ribą ir įtraukti į mitybą raugintus pieno produktus, kurie ne tik maistingi, bet ir pasižymi stipriu probiotiniu poveikiu.
Galutinis patarimas – kritiškai vertinti tendencijas internete ir nepriimti mitybos sprendimų vien remiantis tuo, kas madinga. Mityba negali būti mada, nes tai yra sveikatos pamatas.
