Kosminės technologijos pasiekė naują lygį. Pirmą kartą istorijoje dirbtiniu intelektu paremtas palydovas visiškai savarankiškai nusprendė, kur ir kada atlikti mokslinę nuotrauką ir viskas įvyko per mažiau nei 90 sekundžių, be jokios žmogaus įsikišimo. Šis įvykis žymi reikšmingą lūžį kosminių stebėjimų srityje.
NASA Jet Propulsion Laboratory (JPL) inžinierių komanda šią pažangią technologiją, pavadintą „Dynamic Targeting“, išbandė vasario mėnesį. Ji buvo įdiegta į nedidelį, lagamino dydžio palydovą, kurį sukūrė ir valdo britų startuolis „Open Cosmos“. Įrenginyje taip pat veikia dirbtinio intelekto procesorius, sukurtas Dublino bendrovės „Ubotica“.
Technologijos veikimo principas pasirodė esąs ne tik veiksmingas, bet ir itin paprastas. Palydovas nusilenkė pirmyn, kad nufotografuotų 500 kilometrų į priekį nuo savo orbitos, atliko preliminarų vaizdą, kurį iškart analizavo dirbtinis intelektas. Jei danguje nebuvo debesų, palydovas atlikdavo aukštos kokybės paviršiaus fotografiją. Jei dangus buvo apsiniaukęs, tiesiog praleisdavo tą tašką ir taupydavo resursus.
Išmanus fotografavimas vietoje beprasmių kadrų
Kaip teigia vienas iš projekto vadovų Benas Smithas iš JPL, ši technologija leidžia fotografuoti tik reikšmingus vaizdus ir išvengti bereikalingų debesuotų kadrų. Tokiu būdu žymiai padidėja naudingų duomenų dalis, o tai yra itin svarbu mokslo tyrimams.
Iki šiol palydovai veikė pasyviai fiksuodavo viską, kas pasitaikydavo jų kelyje, nesvarbu, ar tai buvo naudinga, ar ne. Visi duomenys būdavo siunčiami į Žemę, o mokslininkams reikėdavo praleisti daug laiko peržiūrint didžiulius kiekius nuotraukų, ieškant tarp jų vertingos informacijos.
Reali pagalba ekstremalių reiškinių stebėsenai
Pasak „Ubotica“ strategijos vadovo Briano Quinn’o, ši sistema galės padėti daug greičiau nustatyti miškų gaisrus, kenksmingų dumblių žydėjimą ar net vulkanų išsiveržimus. Tai svarbus žingsnis link efektyvesnio ir operatyvesnio gamtinių grėsmių stebėjimo.
Steve’as Chienas, pagrindinis JPL tyrėjas, pažymi, kad tikslas yra, jog palydovai ne tik stebėtų aplinką, bet ir suprastų, ką mato. Dirbtinis intelektas turėtų veikti tarsi žmogus, mąstyti apie matomus reiškinius ir reaguoti pagal situaciją.
Nauji eksperimentai palydovai ieškos debesų ir šiluminių anomalijų
Kitas eksperimentinis etapas bus priešingas dabartiniam, tai sistema bus mokoma ne vengti debesų, o juos aptikti. Tai padės realiuoju laiku fiksuoti audras, ciklonus ir kitus ekstremalius orų reiškinius. Be to, kuriami specialūs algoritmai, leidžiantys aptikti šilumines anomalijas, tokias kaip gaisrai ar ugnikalnių aktyvumas.
NASA nėra vienintelė organizacija, kuri dirba su šia technologija. 2024 metų rugpjūtį Europos kosmoso agentūra paleido „Φsat-2“ palydovą, kuris taip pat naudoja dirbtinį intelektą Žemės stebėjimui. Jį sukūrė ta pati „Open Cosmos“ bendrovė, o palydove veikia šešios AI programos.
Tai ne pirmas bendras „Ubotica“ ir JPL pasiekimas. Dar 2021 metais jie demonstravo dirbtinio intelekto veikimą Tarptautinėje kosminėje stotyje. Vėliau, 2022 metais, jie paleido palydovą su hiperspektrine kamera, kuris 2024 metų liepą per kelias minutes užfiksavo 142 laivus JAE Khor Fakkan uoste, nufotografavęs 1000 kvadratinių kilometrų plotą.
Ateities vizija, tai palydovų tinklas, mąstantis kaip viena sistema
NASA jau planuoja dar ambicingesnį projektą „Federated Autonomous Measurement“, kurio metu vienas pagrindinis palydovas galėtų apdoroti informaciją ir perduoti kitiems palydovams nurodymus, ką stebėti toliau. Tai leistų kurti „mąstančią“ palydovų konstelaciją, veikiančią kaip vienas organizmas.
Naujausi bandymai rodo, kad ateities Žemės stebėjimas iš kosmoso bus ne tik išmanus, bet ir savarankiškas. Užuot siunčiant terabaitus atsitiktinių duomenų, palydovai pradės mąstyti ir rinkti tik tai, kas iš tiesų svarbu. Atrodo, kad „kosminio triukšmo“ era artėja prie pabaigos. Kosmosas tampa ne tik prieinamesnis, bet ir protingesnis.
