Kopenhagoje susirinkę Europos Sąjungos šalių vadovai vieningai išreiškė palaikymą idėjai kurti vadinamąją dronų sieną – bendrą gynybos sistemą, kuri apsaugotų nuo vis dažnėjančių bepiločių orlaivių įsibrovimų.
Pastarųjų savaičių incidentai, įskaitant dronų skrydžius virš Lenkijos ir naikintuvų pasirodymus Estijoje, privertė Europos šalis skubiai peržiūrėti savo saugumo strategijas.
Danijos premjerė Mette Frederiksen po aukščiausio lygio susitikimo pareiškė, jog Europa turi gebėti apsiginti pati. Pasak jos, būtina ne tik gaminti daugiau dronų, bet ir kurti antidrone sistemų tinklą, kuris sugebėtų atpažinti, sekti ir neutralizuoti bet kokį oro erdvės pažeidimą.
Rusija – pagrindinė grėsmė
Nors Danija oficialiai nenurodė, kas atsakingas už praeitą savaitę įvykusius oro erdvės pažeidimus, premjerė tiesiogiai užsiminė apie Maskvą. Šie incidentai sutrikdė skrydžius keliuose oro uostuose. Visa tai vyksta kontekste, kai Rusijos veiksmai nuo 2022 metų invazijos į Ukrainą vis aiškiau traktuojami kaip sisteminė grėsmė Europos saugumui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar rugsėjį iškėlė dronų sienos idėją – tai būtų specializuotas sensorių ir ginkluotės tinklas, skirtas rytinei žemyno sienai saugoti. Įdomu tai, kad jos pareiškimas pasirodė netrukus po to, kai apie 20 rusiškų dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę. Nors idėja buvo aptarinėjama jau anksčiau, šis įvykis pagreitino diskusijas.
NATO taip pat įsitraukia
Po dronų įsiveržimo į Lenkiją, NATO panaudojo naikintuvus, sraigtasparnius ir „Patriot“ oro gynybos sistemą. Dalį dronų pavyko numušti. Šis atvejis atskleidė rimtas spragas Europos gebėjimuose apsiginti nuo bepiločių grėsmių.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad „dronų siena“ yra savalaikė ir būtina iniciatyva. Panašiai atsiliepė ir Suomijos premjeras Petteri Orpo, pabrėždamas, jog Rusija tęsią savo veiklą, todėl Europa privalo būti pasiruošusi.
Kol kas Europos Komisija nepateikė konkretaus plano, kaip ši „siena“ bus įgyvendinama – trūksta tiek finansinių skaičiavimų, tiek techninių detalių. Tačiau pasiryžimas akivaizdus.
Skirtingi požiūriai dėl prioritetų
Nors dauguma lyderių akcentuoja rytinės sienos svarbą, Italijos premjerė Giorgia Meloni paragino nepamiršti ir pietinės sienos, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė išankstinio perspėjimo sistemų reikalingumą. Jo nuomone, vien gynybos neužtenka – būtina turėti ir atgrasymo priemones, tokias kaip smūgių iš toli galimybė.
Rusija, savo ruožtu, viską neigia. Kremlius pareiškė, kad neprisiima atsakomybės už dronus virš Danijos ar naikintuvų skrydžius virš Estijos. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kritikavo pačią sienos idėją ir pavadino ją blogu istoriniu sprendimu.
Svarstomas Rusijos turto panaudojimas Ukrainai
Kopenhagos susitikime taip pat pirmą kartą oficialiai diskutuota apie galimybę naudoti įšaldytą Rusijos turtą Europoje kaip garantą paskolai Ukrainai. Kai kurios valstybės nariai išreiškė aiškų palaikymą šiai idėjai, kitos – pasiliko atsargias pozicijas. Maskva šią iniciatyvą iš karto pavadino vagyste.
Europa šiandien stovi akistatoje su naujos kartos grėsmėmis – dronais, kurie veikia tyliai, bet kelia rimtą pavojų. Dronų siena – tai ne tik atsakas, bet ir ženklas, kad senasis žemynas pripažįsta: saugumas nebe teorinis klausimas. Jis čia ir dabar. Ir jei nesukursime veikiančios gynybos struktūros šiandien – rytojus gali būti kur kas pavojingesnis.
