Rusijoje – beprecedentė krizė, kurios padarinius jaučia tiek didmiesčiai, tiek atokiausi regionai. Dėl tikslių ir nuoseklių Ukrainos dronų atakų sustojo beveik 40 proc. šalies naftos perdirbimo infrastruktūros. Tai reiškia ne tik ištuštėjusias degalines, bet ir vis gilėjančią ekonominę įtampą.
Remiantis viešais duomenimis, per rugsėjį naftos perdirbimo apimtys smuko milijonais tonų, o degalų deficitas kai kuriose srityse pasiekė kritinį lygį. Vyriausybė įvedė benzino eksporto draudimą, tačiau net ir šios priemonės kol kas nepadeda. Kuro dalijimas normomis tapo nauja kasdienybe.
Ukrainos smūgiai akcentuoja, kad karas vyksta ne tik fronto linijose. Dronai taikliai smogia į ekonominį priešo stuburą – naftos pramonę. Šie veiksmai keičia karo eigą strategiškai, o jų padariniai jaučiami ne tik mūšio laukuose, bet ir pačios Rusijos viduje – degalinėse, sandėliuose, transporto grandinėse.
Dronai išvedė iš rikiuotės per ketvirtį visos gamybos
Analitikai pastebi, kad didžioji dalis sustabdytos perdirbimo infrastruktūros buvo tiesiogiai paveikta Ukrainos bepiločių orlaivių atakų. Rugsėjo pabaigoje jau skaičiuota, jog maždaug 70 proc. visų stabdymų – tai tiesioginis karinio smūgio pasekmė.
Iš viso buvo prarasta apie 236 tūkstančius tonų per dieną perdirbamos naftos galimybių. „Maskvos laikraštis“ pažymėjo, kad tik rugsėjį benzino gamyba šalyje sumažėjo milijonu tonų.
Vidaus rinka prarado apie 20 proc. reikalingo kiekio, o degalinės vieną po kitos buvo priverstos stabdyti veiklą. Rinkos šaltiniai praneša, jog šalyje susidarė maždaug 400 tūkstančių tonų benzino trūkumas, kai mėnesinis poreikis siekia apie du milijonus tonų.
Regioniniai apribojimai ir benzino normavimas
Degalų trūkumas pirmiausia pasiekė atokius ir okupuotus regionus. Tolimuosiuose Rytuose bei Kryme gyventojams buvo įvesti griežti apribojimai – ne daugiau kaip 30 litrų degalų vienam asmeniui. Šie limitai aiškiai rodo, kad krizė nėra laikina, o struktūrinė.
Daugiau nei 20 Rusijos regionų – nuo Sachalino iki Žemutinio Naugardo srities – susidūrė su panašia padėtimi. Tai rodo, kad degalų deficitas nėra lokalizuotas, o plinta kaip banga per visą šalį, stipriai paveikdamas kasdienį gyvenimą ir logistiką.
Remontas užtruks, o alternatyvų – mažai
Vienas iš svarbiausių veiksnių, apsunkinančių situaciją – tai įrangos remontas. Kaip skelbiama, kiekvieno perdirbimo įrenginio atstatymas gali užtrukti kelis mėnesius.
Priežastis paprasta: didžioji dalis modernizacijos buvo atlikta naudojant Vakarų technologijas, kurių dabar nebeįmanoma įsigyti dėl taikomų sankcijų. Kinų alternatyvos šiuo metu nesugeba užtikrinti reikiamo lygio ir nesiderina su jau esama infrastruktūra.
Tokioje padėtyje Rusijos vyriausybė buvo priversta įvesti benzino eksporto draudimą ir planuoja skubiai ieškoti galimybių pirkti degalus užsienyje.
Tačiau tokie veiksmai tik dar labiau rodo krizės gylį. Nors oficialiai skelbiama, kad tai laikinas sprendima“, ekspertai prognozuoja, kad tai gali turėti ilgalaikį poveikį infliacijai ir bendrai ekonomikos būklei.
Naujausios atakos rodo aiškų tikslumą
Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – rugsėjo 26 dieną Ukrainos dronai pataikė į Afipsko naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro krašte. Po atakos kilo didelis gaisras, o gamykla buvo sustabdyta.
Prieš tai, rugpjūčio 30 dieną, liepsnojo ir Krasnodaro perdirbimo kompleksas. Dar anksčiau, rugsėjo 14 dieną, buvo užfiksuota sprogimų banga Kyryšų gamykloje.
Šie atvejai rodo ne tik technologinį dronų efektyvumą, bet ir strateginį Ukrainos pajėgų taiklumą – smūgiai nutaikyti į ekonominę agresoriaus gyvybės liniją. Karo fone tokios žinios iš Rusijos rodo, kad Ukrainos gynybos taktika tampa vis veiksmingesnė.
Dronai ne tik padeda ginti frontą, bet ir kuria spaudimą valstybės viduje, sutrikdydami logistiką, gamybą ir kasdienį gyvenimą. O kai 40 proc. perdirbimo pajėgumų tiesiog nustoja veikti – net ir didžiausia šalis priversta ieškoti atsakymų ne tik karo lauke, bet ir prie vidaus politikos stalo.
