Kiekvieną rudenį suaktyvėjus gyvūnų migracijai, susidūrimai su laukiniais gyvūnais – vienas dažniausių pavojų vairuojant, ypač užmiesčio aplinkoje. „Via Lietuva“ pataria vairuotojams būti atidiems keliuose, ypač gamtinėse teritorijose.
Patariama labiau sutelkti dėmesį važiuojant keliu, kuris kerta ne tik mišką, bet ir pievas. Laukiniai gyvūnai kelyje gali atsirasti ištisus metus. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17–23 valandomis, taip pat anksti ryte.
„Susidūrimai su laukiniais gyvūnais – dažna nelaimė keliuose, kurios įmanoma išvengti vairuojant atsakingai. Todėl kviečiu vairuotojus būti ypač atidžiais miškingose vietovėse ir sutemus. Lėtinkime greitį, stebėkime kelią ir prisiminkime – saugumas keliuose prasideda nuo mūsų pačių sprendimų. Kartais pakanka kelių sekundžių atidumo, kad išvengtume skaudžių padarinių ir apsaugotume ne tik savo, bet ir kitų gyvybes“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Gyvūnų migracijos metu, rudenį, vairuotojams patariama prieš kiekvieną kelionę pasirūpinti, jog automobilis būtų ne tik techniškai tvarkingas, bet ir švariais langais iš vidaus bei lauko pusės, veikiančiais ir švariais žibintais. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad keliones, esant galimybei, derėtų planuoti šviesiuoju paros metu.
„Lietuvos keliuose kasmet įvyksta nemažai eismo įvykių, susijusių su laukinių gyvūnų išbėgimu į kelią, ypač prietemoje ar tamsiuoju paros metu. Vertiname rizikas, diegiame inžinerines apsaugos nuo gyvūnų priemones, tačiau visiškai išvengti laukinių gyvūnų patekimo į kelią – neįmanoma. Todėl būtina nuolat informuoti eismo dalyvius, priimti jiems, apie galimus pavojus kelyje. Atsakingas eismo dalyvių elgesys kelyje, patogi ir kiek galima saugesnė kelių infrastruktūra – du būtini veiksliai, užtikrinantys saugias keliones mūsų visų keliones“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, įspėjantį, kad įvažiuojama į kelio ruožą, kuriame fiksuojamas padidėjusi laukinių gyvūnų migracija. Šiuose ruožuose tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu yra didesnė, todėl vairuotojai tokiose kelio atkarpose turėtų būti dar atidesni.
Rudenį, prasidėjus rujai, laukinių gyvūnų elgesys pasikeičia: jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą ir gali atsirasti nenuspėjamose vietose.
Anot statistikos, net 76 proc. eismo įvykių, su gyvūnais kuriuose nukenčia žmonės, įvyksta dėl didelių kanopinių gyvūnų kaltės. Dažniausiai tokių eismo įvykių kaltininkais tampa briedžiai, kuriuos vairuotojui pastebėti sunku. Dėl ilgų briedžio kojų automobilio žibintai neapšviečia briedžio akių, todėl gyvūną pastebėti tampa itin sunku. Šie laukiniai žvėrys dažniausiai migruoja gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais, o į kelius išeina apie 20–22 val.
Beveik ketvirtadalis susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvyksta ir dėl smulkesnių žvėrių – stirnų, elnių, ar šernų. Stirnos dažniausiai migruoja gegužę ir lapkritį, tačiau vaikšto ne po vieną, o bandomis, todėl vairuotojai turėtų į tai atkreipti dėmesį ir, pastebėję vieną stirną, sumažinti greitį ar visiškai sustoti, mat gali atšuoliuoti ir daugiau. Stirnos keliuose dažniausiai sutinkamos apie 7–9 val., iki saulėtekio, o taip pat apie 20 val. vakare.
Bandomis migruoja ir šernai, todėl vairuotojai taip pat turėtų būti labai atidūs. Šie laukiniai gyvūnai migruoja visą rudenį, nuo rugsėjo, iki gruodžio, o keliuose dažniausiai pasirodo 21-23 val.Šernų migravimo laikotarpis prasideda rugsėjį, o baigiasi gruodį. Dažnu atveju šernus kelyje galima „sutikti“ 21–23 val.
Svarbiausia taisyklė, kurios reikėtų laikytis, – temstant ir naktį važiuoti lėčiau ir atidžiau, ypač miškingomis vietovėmis. Pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, reikia iškart mažinti greitį. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereiktų jo gąsdinti signalizuojant trumpomis ir ilgomis šviesomis, nes apakinto gyvūno elgesys tampa neprognozuojamas. Garsinį signalą rekomenduojama spausti intervalais.
Jei automobilį tektų stabdyti, stabdžių pedalą derėtų spausti stipriai, tačiau tokiu atveju svarbu neprarasti ratų sukibimo su kelio danga. Kai stabdyti per vėlu, reikėtų bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės, į kurią nukreipta jo galva. Atliekant šį manevrą, reikėtų įdėmiai stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu.
Jei akivaizdu, kad susidūrimo išvengti nepavyks, staigiai stabdant patariama užsidengti rankomis galvą ir ją palenkti kuo žemiau vairo (keleiviams taip pat reikėtų nuleisti galvą), nes jei gyvūnas trenksis į automobilio priekinį stiklą, rimtų sužalojimų išvengti bus labai sunku.
Susidūrimams su laukiniais gyvūnais mažinti – konkrečios priemonės
„Via Lietuva“ valstybinės reikšmės kelių tinkle yra įrengusi 929 km tinklo tvorų su susijusiomis specializuotomis priemonėmis migracijai: 15 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 14 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, 15 apsaugos sistemų varliagyviams, 1 žaliasis tiltas.
2025-2027 m., vykdant kelių rekonstravimo ir remonto projektus, „Via Lietuva“ šalyje planuoja įrengti dar apie 220 km tinklo tvorų, 6 požemines perėjas stambiems gyvūnams, 2 požemines perėjas vidutiniams ir smulkiems gyvūnams, 1 žaliąjį tiltą bei 3 varliagyvių apsaugos sistemas, o 5 pralaidas pritaikyti smulkių sausumos gyvūnų migracijai.
Modernizuojamoje kelio „Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos 2023 m. pastatytas pirmasis Lietuvoje žaliasis tiltas, skirtas gyvūnų migracijai. Dar vienas žaliasis tiltas šioje atkarpoje bus pastatytas iki šių metų pabaigos. Žalieji tiltai yra viena moderniausių ir geriausias praktikas atitinkančių eismo saugos ir aplinkosauginių sprendimų Europoje.
