Astronomai nuolat susiduria su kosminėmis mįslėmis, o viena jų yra galaktika NGC 2775. Ji yra už maždaug 67 mln. šviesmečių, Vėžio žvaigždyne, ir nepanaši nei į įprastą spiralę, nei į elipsinę galaktiką.
Nauja NASA „Hablo“ teleskopo nuotrauka atskleidė jos neįprastą sandarą, kuri privertė mokslininkus iš naujo permąstyti galaktikų klasifikaciją. NGC 2775 centras primena elipsinę galaktiką, tai lygus ir beveik be dujų branduolys.
Tuo tarpu aplink jį išsidėstęs dulkėtas žiedas su jaunų žvaigždžių sankaupomis, kuris labiau primena spirales. Šis kontrastas rodo, kad galaktika gali būti tarpinė tarp dviejų pagrindinių tipų.
Tokie objektai yra vertingi, nes jie leidžia pažvelgti į galaktikų evoliucijos procesą. Tai ne tik kosminė įdomybė, bet ir galimybė atsakyti į klausimą, kaip viena galaktikos forma gali virsti kita.
Tarp spiralės ir elipsės
Diskusijos tarp mokslininkų dėl NGC 2775 tęsiasi. Vieni ją vadina spirale dėl žiedinio dulkių ir žvaigždžių disko, kiti mano, kad tai lęšinė galaktika, tai tarpinė forma tarp spiralinių ir elipsinių. Tokia klasifikacija kyla dėl jos mišrių savybių. Lęšinės galaktikos dažnai atrodo tarsi spiralių palikuonės, kurios prarado didžiąją dalį žvaigždžių formavimui reikalingų dujų.
Jos gali būti nulemtos susidūrimų, kai dvi galaktikos susilieja, arba natūralios evoliucijos, kai išnaudojamos dujos, o spiralės ginklai pamažu išblėsta. NGC 2775 atvejis yra ypač įdomus, nes ji turi tiek spiralinių, tiek elipsinių bruožų, todėl gali būti puikus pavyzdys, kaip vyksta galaktikų virsmas.
Praeities paslaptys
Nors „Hablo“ nuotraukoje matome tik gražų diską su jaunomis žvaigždėmis, užfiksuota ir daugiau užuominų apie galaktikos praeitį. Mokslininkai nustatė, kad NGC 2775 turi vandenilio dujų uodegą, besitęsiančią beveik 100 tūkst. šviesmečių aplink ją.
Tokios struktūros dažnai atsiranda, kai mažesnės galaktikos patenka į didesnės gravitacinę įtaką ir yra sudraskomos bei „praryjamos“. Tai leidžia spėti, kad NGC 2775 susiliejo su kitomis galaktikomis, o ši istorija paaiškina jos neįprastą dabartinę išvaizdą.
Tokia kosminė transformacija parodo, jog galaktikos yra dinamiškos ir kintančios struktūros. NGC 2775 šiandien yra savotiška tarpinė forma, įstrigusi tarp dviejų tipų, ir būtent tai daro ją išskirtine astronomų tyrimų kryptimi.
Lęšinių galaktikų mįslė
Kaip iš tiesų formuojasi lęšinės galaktikos, dar nėra iki galo aišku. Viena hipotezė teigia, kad jos prasidėjo kaip spiralės, kurios sunaudojo savo dujas, o kita, tai kad jos buvo artimesnės elipsėms, bet vėliau pritraukė dujų ir suformavo diską.
NGC 2775 gali būti gyvas įrodymas, jog abi versijos gali būti teisingos, nes ši galaktika rodo dviejų skirtingų pasaulių bruožus. Jos tyrimai gali padėti atsakyti, kodėl kai kurios galaktikos išlaiko spiralės formas, o kitos pamažu praranda savo struktūrą.
Ši kosminė mįslė rodo, kad net ir artimiausioje Visatos kaimynystėje slypi dar daug neatskleistų paslapčių. NGC 2775 tampa simboliu to, kad galaktikų evoliucija nėra paprasta linijinė seka, o sudėtinga kelionė su įvairiais tarpiniais etapais.
